Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko dienų, kai ištinka likimo smūgiai. Kartais jie labai stiprūs. Pasitaiko, kad žmogus daug metų negali susidoroti su pralaimėjimo skausmu.
Jeigu jus ištiko nesėkmė ar praradote kažką brangaus, atrodo, kad gyvenimas pasibaigė. Niekas nebeturi prasmės. Neviltis ir skausmas tampa nepakeliami.
Gyvenime patyriau nemažai likimo smūgių. Tačiau bėgant laikui, kai atsigręžiu atgal, matau, kad visos tos nelaimės buvo ne kas kita kaip dovanos. Tai buvo posūkio taškai mano likime. Jeigu to nebūtų, aš tikrai negyvenčiau to gyvenimo, kurį gyvenu dabar. O man mano gyvenimas labai patinka.
Jei tada būčiau žinojęs, kai tie pralaimėjimai pavirs pergalėmis, būčiau pasakęs gyvenimui „Ačiū” ir apskritai nepergyvenčiau.
Tiesiog dabar pabandykite prisiminti tris sunkius jūsų gyvenimo įvykius ir pagalvokite, kokių dovanų jums atnešė šios tragedijos?
Duokite sau laiko.
Skamba neįprastai, tačiau blogų dalykų gyvenime nebūna. Mums prireikia ne vienerių metų, kad tai suprastume.
Štai paprasta praktika, kuri išsaugos jūsų laimę, padės įžvelgti galimybę augti, tobulėti ir būti laimingu bet kokios krizės metu.
Patobulinta „Valio!” praktika. Versija 2.0
Kai nemalonumai nedideli, puikiai padeda praktika „Valio!” Kai ištinka rimta tragedija, naudokitės patobulinta versija „Valio! 2.0”.
Kai tik nutiko kažkas blogo, griebkite popieriaus lapą, rašiklį ar telefoną ir pradėkite raštu atsakinėti į klausimą „Už ką aš dėkingas šiai situacijai?” Reikia išvardinti mažiausiai 10 punktų. Kuo daugiau – tuo geriau.
Ir pajausite palengvėjimą bei dėkingumą. Galėsite greičiau rasti išeitį, neplauksite pasroviui, galėsite veikti adekvačiai ir efektyviai. Iškart pamatysite visas gautas dovanas ir galėsite jomis pasinaudoti.
Kartą per Naujuosius metus mano parduotuvę karštu vandeniu užliejo kaimynai. Plaukioja 20 kompiuterių. Vandens iki kelių. Lubos įgriuvo. Prekės už daugelį tūkstančių sugadintos. Stoviu ir galvoju: už ką čia dėkoti, kai tokia velniava? Visiška katastrofa.
Po kelių minučių pradedu pastebėti „gėrybes”:
-
Parduotuvė nesudegė. Viso labo vanduo;
-
Visa darbuotojų komanda sulėkė šalinti katastrofos pasekmių. Per šventę. Nuostabūs žmonės;
-
Ne aš paskandinau, o mane paskandino;
-
Antroji parduotuvės salė nenukentėjo;
-
Niekas nežuvo;
-
Šiuo metu mes nedirbame, dėl to spėsime suremontuoti patalpas iki švenčių pabaigos;
-
Vandens srautą pavyko nutraukti;
-
Aš neišvažiavai švęsti į užmiestį. Dėl to galiu viską sutvarkyti;
-
Tai ne žemės drebėjimas. Pastatas nesugriuvo;
-
Parduotuvėje daug kibirų ir guminių batų. Super. Niekas nesušlapo kojų;
-
Ir aš, ir mano šeima – gyvi ir sveiki. Viso labo šiek tiek prekių nukentėjo. Niekai;
-
Turiu susitaupęs ir verslas nenukentės. Valio! Nuotykis!
Ir štai aš stoviu, šypsausi. Viskas gerai. Iškviečiau policiją, liudininkus. Surašiau padarytus nuostolius. Ir kaimynams teko padengti visą padarytą žalą.
O dovaną, dėl kurios visa tai įvyko, įžvelgiau sekančią dieną. Pasirodo, sijos, ant kurių laikėsi lubos, supuvo, lubos galėjo įgriūti bet kurią minutę ir užmušti net nežinau kiek mano pirkėjų ir darbuotojų. Jeigu nuo vandens nebūtų atšokęs tinkas, sužinočiau apie tai tada, kai jau būtų per vėlu.
Situacija nepasikeitė. Pasikeitė mano požiūris.
Jeigu jūsų gyvenime tiesiog šiuo momentu vyksta štai tokie „blogi” įvykiai, pats laikas susidaryti „gėrybių” sąrašą.
Ir atminkite – kiekvienoje nesėkmėje slypi neįkainuojama dovana.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…