Niekam nieko neįrodinėkite. Niekada

Niekam nieko neįrodinėkite. Niekada. Beprasmiška tai daryti. Kiekvienas žmogus gyvena savo psichinėje realybėje, kuri yra suformuota iš jo įsitikinimų.

Pagrindinė žmonių nesutarimo priežastis yra ta, kad kiekvienas laiko savo požiūrį į tai, kas vyksta vieninteliu teisingu. Realybės stebėjimas padeda suprasti, kad tai tik skirtingi požiūriai į tą patį dalyką, o patikimumo kriterijus yra mūsų pačių gyvenimo patirtis. Išmokę analizuoti iš skirtingų pusių, suprasime, kad bet kokia pozicija pasirodys esanti nepatikima – tai tik vienas iš galimų požiūrių.

Apie ką byloja žmogaus poreikis kažkam kažką įrodyti?

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Kitų žmonių pozicijų atmetimas sukelia mumyse neigiamas emocijas, bet pažvelgus iš kitos pusės, bandymas kažką įrodyti yra savotiškas atspindys viso to, ko mes nepriimame savyje:

Įsitikinimas, kad tiksliai žinome, kaip viskas turi būti;
Kitų žmonių veiksmų smerkimas kaip savęs atstūmimo atspindys;
Įsitikinimai, kurie jau yra beviltiškai pasenę;
Pasąmoningas nenoras keistis.

Kiekvienas žmogus jau nuo gimimo turi gebėjimą mąstyti ir mokytis, kiekvienas gimsta tam, kad įgytų nuosavos gyvenimo patirties: išmoktų mylėti, mąstyti savarankiškai, kurti savo pasaulį, niekam nieko neįrodinėti, nieko neatmesti, o kaip tik priimti kitų žmonių požiūrius (tai visiškai nereiškia sutikti su tais požiūriais ir jiems pritarti).

Kai sutinkame su sąlygomis, kurios neatitinka mūsų įsitikinimų, patiriame tam tikrą psichologinį diskomfortą. Bet jei kokia nors aplinkybė egzistuoja, tai ji išties kažkam egzistuoja, nepaisant to, ar mums tai patinka, ar ne. Priimti – reiškia pripažinti kito žmogaus teisę būti tokiu, koks jis yra. Pripažinę, kad realybė egzistuoja, gauname galimybę užmegzti su ja kontaktą ir daryti jai poveikį.

Nepriimdami realybės, mes negalime pasinaudoti tuo, kas mums duota, dėl kažkokios svarbios priežasties. Priešindamiesi tam tikriems žmonėms ar aplinkybėms, tuščiai eikvojame didžiulį energijos kiekį, kuris galėtų žymiai pagerinti mūsų gyvenimą.

Niekada niekam nieko neįrodinėkite, nes energijos nuostoliai tiesiog milžiniški: mes gesiname save, gesiname kitus žmones, gesiname situacijos mums suteikiamus išteklius ir visą savo realybę. Psichinę energiją eikvojame pokalbiams ir problemoms, kurios yra už mūsų įgaliojimų ribų, švaistome energiją tam, ko negalime pakeisti: stengiamės auklėti kitus, jais manipuliuoti, užuot užsiėmę savo reikalais.

Geriausias būdas ką nors įrodyti yra mūsų pačių gyvenimas harmonijoje su vidiniu ir išoriniu pasauliu, su džiaugsmingu ir dėkingu visko priėmimu. Rytų filosofija šį procesą vadina „veiksmu neveiksme“, o tai iš tikrųjų reiškia leisti viskam vykti savo eiga ir niekam nieko neįrodinėti.

Šaltinis