Paleontologai ir paleochemikai rado geocheminių įrodymų, kad sudėtingai išsidėstę augalai pirmą kartą kolonizavo žemę prieš 444 mln. metų, silūro eros pradžioje. Tai 14 mln. metų anksčiau, nei manyta anksčiau. Tyrėjai, naudodamiesi gyvsidabrio izotopų frakcijų paleozojaus eros nuosėdose duomenimis, patikslino pirmųjų sudėtingai išsidėsčiusių augalų atsiradimo sausumoje laiką.
Pirmieji į medžius panašūs augalai atsirado maždaug prieš 400 mln. metų, devono periodo viduryje. O jų primityvūs augalų protėviai pasirodė maždaug prieš 430 mln. metų, silūro eros viduryje. Jų atsiradimas lėmė vieną didžiausių ekologinių transformacijų Žemės istorijoje, nes sausuma buvo kolonizuota augalais, o planetos atmosfera prisotinta rekordiniais deguonies kiekiais.
Kaip atrodė šie pirmieji medžiai ir miškai, mokslininkai dar nežino. Iki šiol žinomi tik keli „suakmenėję miškai” – uolienų storymės, kuriose išliko visi šių medžių kamienai ir šaknų sistemos. Šių fosilijų tyrimai rodo, kad ankstyvojo paleozojaus flora atrodė labai keistai. Lapų vaidmenį pirmuosiuose to meto medžiuose atliko speciali fotosintezę vykdanti žievė, ir apskritai jie buvo panašūs ne į šiuolaikinius medžius, o į milžiniškas kukurūzų burbuoles ir nendres.
Profesoriaus Feng Xinbino ir jo kolegų atradimas rodo, kad egzistavo dar senesnių sausumos floros atstovų, kurių atspaudų mokslininkams dar nepavyko rasti. Šis atradimas gali padėti naujai išsiaiškinti, kokie augalai pirmą kartą atsirado sausumoje ir kaip jie atrodė.
„Tai labai svarbus atradimas, kuris pakeis mūsų požiūrį į tai, kokie augalai pirmieji atsirado sausumoje ir kada tai įvyko. Jis taip pat gali padėti geriau suprasti, kaip Žemėje vystėsi augalija ir kaip ji paveikė ekologinius procesus”, – pažymi Jeilio universiteto biologijos profesorius Džonas Smitas (John Smith).
Pirmųjų sudėtingos struktūros augalų atsiradimas sausumoje buvo vienas svarbiausių įvykių Žemės istorijoje. Jis lėmė pirmųjų miškų atsiradimą ir atmosferos prisotinimą deguonimi. Tai, savo ruožtu, leido vystytis gyvūnijai, įskaitant žmones. Todėl šio planetos vystymosi laikotarpio tyrimai yra labai svarbūs, norint suprasti mūsų planetos gyvybės istoriją.
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…
Negatyvių žmonių požymiai
Negatyvūs žmonės niekam nenaudingi - jie tik sukelia nereikalingą stresą. Jie atima…