Kuklumas puošia?

Taip, yra toks posakis – „Žmogų kuklumas puošia”. Ir ironiškas jo pratęsimas: „…jei žmogus neturi kuo daugiau pasipuošti”.

Visi mes turime skirtingas charakterio savybes. Ir požiūrius į tas savybes galime turėti netgi labai nevienareikšmiškus. Tarkime, kažkokios konkrečios savybės mums patinka, o kitos – kategoriškai nepatinka. Tačiau didžiausią reikšmę turi tai, kokiu laipsniu mes tas savybes išreiškiame. Nes netgi pačios pozityviausios savybės, jeigu jų bus pernelyg daug, gali pavirsti negatyvu.

Pavyzdžiui, žmogus yra labai geras. Viskas puiku iš pirmo žvilgsnio. Bet jeigu tasai gerumas nežino jokių ribų, visi aplinkiniai ant to gero žmogelio paprasčiausiai ima jodinėti. Ir savybė „geras” transformuojasi į savybę „bestuburis”.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Arba priešingai – savybė, tegu ir nelabai teigiama, tačiau mažais kiekiais, nedidelėmis dozėmis gali būti pozityvi.

Pavyzdžiui, žmogus piktas. Bet ne totaliai piktas, o tiesiog sugebantis duoti atkirtį skriaudėjui ir apsiginti pats ir galbūt apginti šalia esantį žmogų.

Paprasčiau kalbant, bet kokia netgi pati pozityviausia savybė, privesta iki absurdo pavirsta savo negatyvia priešingybe.

Pavyzdžiui, išdidumas gali pavirsti įžūlumu, komunikabilumas – įkyrumu, draugiškumas – akiplėšiškumu, taupumas – šykštumu ir t.t. – kam kiek fantazijos užteks.

Štai, pavyzdžiui, jūs esate labai ūkiškas ir niekada nieko neišmetate – gali kada nors ūkyje praversti.

Gera savybė? Nuostabi! Ypač, jei dar ir meistrauti mėgstate, galite sukurti kažką naujo ir naudingo iš, atrodytų, visiško šlamšto.

Bet juk būna ir taip, kad atgyvenę, neišmesti daiktai palaipsniui vis kaupiasi, kaupiasi, užima vis daugiau namų erdvės, pro visas tas sankaupas jau tenka vos ne šonu spraustis… Ir kas tada? Kur toji riba, skirianti gerą charakterio savybę nuo blogos?

Belieka pasirinkti, kas jums svarbiau. Surasti tinkamą sprendimą, kuris patenkins būtent jus. O toks sprendimas dažniausiai būna kompromisinis. Būtina surasti balansą.

Daiktai, apie kuriuos dažnai jau neprisimeni, kad jie voliojasi kažkur antresolėse ir dėl to, kai prireikia, perki naujus, užuot ieškojęs buto užkaboriuose senų?

Ar laisva erdvė, kurią ir sutvarkyti nesudėtinga, ir vietos namuose atsilaisvina, ir svečių pasikviesti ne gėda? O balansą – ką išmesti, o ką pasilikti – kiekvienas nusistato pats.

Trumpiau tariant, labai naudinga susiorientuoti savo gyvenimiškose vertybėse.

Tas pats ir su kuklumu. Gera savybė? Puiki. Kol neperauga į savęs naikinimą. Ir ką gi daryti?

Pasiūlysiu savo požiūrį, o jūs galbūt pridėsite ką nors savo. Pati sau aš nusistačiau, kad svarbiausias dalykas visose tose charakterio savybėse, kurias mums suteikė pagal nutylėjimą gamta, o paskui įdiegė auklėtojai (kurių patys svarbiausi yra, žinoma, tėvai), yra tai, kai tie bruožai mums padeda ir kaip trukdo. Be to, vienas ir tas pats bruožas konkrečiose situacijose gali padėti, o kitomis aplinkybėmis – trukdyti.

Pavyzdys – kuklumas.

Kai kada verta nuošalyje pastovėti, o kai kada – brautis į priekį.

Galima įsivaizduoti sąlyginę skalę, tarkime, nuo 0 iki 10. Jeigu, tarkime, kuklumas bus 0, tai įžūlumas – 10. Dabar pabandykite išsiaiškinti, kurioje šios skalės vietoje esate jūs šiuo konkrečiu momentu. Ir kaip jaučiatės? Komfortiškai? Labai gerai. Tada galima paprasčiausiai toliau užsiimti savais reikalais, kuriais paprastai užsiimate.

O jeigu kažkas negerai, jei nekomfortiška, tada reikia įsiklausyti į save – kas trukdo? Pernelyg daug kuklumo? Ar pernelyg mažai? Ką rodo jūsų rodyklė? Štai šioje konkrečioje situacijoje jums norėtųsi daugiau ar mažiau? O tada, atitinkamai, reikia pastūmėti rodyklę reikiama kryptimi – lygiai per tiek padalų, kad jaustumėtės komfortiškai. Ir atitinkamai pakoreguoti savo elgesį.

Iš pradžių tai, žinoma, sudėtinga, o paskui, kai atsiras įgūdis, galima juo naudotis dirbant su bet kuriuo savo charakterio bruožu. Šiame pavyzdyje aš aprašiau kuklumą, tačiau tas pats pasakytina apie bet kurią kitą jūsų savybę.

O dar labai svarbu suformuoti savyje saiko jausmą. To saiko, kuris tinka konkrečiai jums. Nes kiekvienam žmogui – savas saiko jausmas. Į tai labai svarbu atsižvelgti.