Konfliktai suteikia šansą apibrėžti savo poreikius santykiuose ir pasiekti, kad jie būtų patenkinti. O jeigu kenčiate ir iš visų jėgų vengiate nesutarimų, konfliktai vis tiek prasidės, tačiau jų pasekmės bus destruktyvios. Be to, dėl konfliktų vengimo jūsų neišsakyti ir nepatenkinti poreikiai neišvengiamai veiks foniniame režime ir gadins santykius.
Kaip dažnai jaučiate, kad štai dabar „viską išrėšite į akis” žmogui, tridančiam jūsų dvasinę ramybę, tačiau galiausiai nusprendžiate suimti save į rankas ir jau nežinia kelintą kartą nutylėti? Juk jeigu pradėsite kalbėti, konfliktas bus neišvengiamas. O jums šito nereikia.
Rezultatas: jūs išsaugote taiką išoriniame pasaulyje, o viduje vyksta kartas su nuosavomis negatyviomis emocijomis. Ir viskas būtų gerai, jeigu tasai karas nesurytų jūsų energijos. Jūs jaučiate, kaip kasdien vis sunkiau darosi tramdyti vidinius impulsus ir vieną gražia dieną visas susikaupęs nepasitenkinimas išsiveržia į paviršių tarsi karšta lava iš netikėtai prasiveržusio vulkano.
Kai tik išsiveržimas pasibaigia, jūs, greičiausiai, pasidarote vieną iš žemiau pateikiamų išvadų:
Pirmas variantas – kaltinate kitus: „Na va, vėl mane išprovokavo. Kada gi jie pagaliau supras, kad jau pakaks bandyti mano kantrybę? Juk žino, kad geruoju tai nesibaigs!”
Antras variantas – kaltinate save: „Vėl man stogas nuvažiavo. Kaip negražiai gavosi… Reikėjo geriau patylėti, būtume apsiėję be barnių. Sekantį kartą reikia būti apdairesniam”.
Trečias variantas – nuvertinate situaciją: „Na, nuvažiavo stogas ir bala nematė. Ne pirmas kartas”.
Kaip matote, nė vienas variantas negarantuoja, kad konfliktų daugiau nebus. Jūs paprasčiausiai atvėstate, ugnikalnis laikinai užmiega, o nepasitenkinimo „lava” toliau kaupiasi jo gelmėse, palaipsniui kaista, ruošiasi sekančiam išsiveržimui. Turiu jums nemalonią žinią: tylos laikotarpiu tarp konfliktų jūsų nepasitenkinimas pastoviai dirba foniniu režimu, suteikdamas bendravimui ir santykiams nepasitikėjimo, neišsisakymo atspalvius. Jūs pastoviai jaučiate, kad ramybė tuoj, tuoj bus pažeista.
Nors jau seniai pavargote nuo tokios įvykių plėtotės, jums visgi atrodo, kad kito kelio nėra, juk gyvenimo be konfliktų nebūna. Čia jūs visiškai teisūs, konfliktai – gyvenimo, neatskiriama sveikų santykių su žmonėmis dalis. Tačiau ir konfliktavimo būdus geriau pasirinkti sveikus, kad paskui nereikėtų po kiekvieno vulkano išsiveržimo klijuoti savęs, kitų žmonių ir pačių santykių iš gabalėlių
Kas yra sveiki konfliktavimo būdai? Pirmas dalykas – pamėginkite suvokti, kad konfliktas niekada neatsiranda iš niekur ir nekyla savaime. Įsitraukus į konfliktą gali iš tiesų pasirodyti, kad situacija nevaldoma ir pati jus kažkur nunešė. Bet jei prisiminsite bet kurią konfliktinę situaciją ir atsuksite ją atgal, į pačią pradžią, su didele nuostaba suprasite, kad užvirėte ne per sekundę, kad nepasitenkinimas augo palaipsniui, o svarbiausia – jis augo ir kaupėsi todėl, kad patys leidote jam kauptis.
Sekantį kartą, kai pajusite, kad bręsta konfliktas, suspėkite atsekti du esminius momentus, paklausę savęs: „Ką aš dabar jaučiu?” ir „Ko aš dabar noriu?” Kad tai suprastumėte, reikia padaryti pauzę, nutraukus apsisvaidymą žodžiais. Tokiu būdu jūs tiesiog konflikto metu pasirūpinsite tiek savimi, tiek pašnekovu. Savimi dėl to, kad sustabdysite save nuo galimo smukimo į afekto būseną, kurios pasekmės neprognozuojamos, o pašnekovu todėl, kad kai susitelkiate į savo jausmų analizę, jūs neužsiimate aktyvia kova su oponentu, reiškia, nustojate lieti benziną į konflikto ugnį.
Antras dalykas – pamėginkite pasirinkti variantą, kai jūs esate gyvas, jaučiantis, pažeidžiamas. Konfliktai ištraukia į paviršių jūsų tikrąjį „Aš”, nes užkliudo skaudžiausias vietas. Konfliktas apnuogina jūsų jausmus ir poreikius, suteikdamas jiems energijos tam, kad jie būtų išreikšti tuo konkrečiu momentu. O jeigu maskuojate tikrus jausmus kokia nors kauke („tvirtas ir nepalaužiamas”, „tylintis ir nuolankus” ar dar kokia nors), jūs iš esmės iškraipote realybę: pašnekovas reaguos ne į JUS, o į tas kaukes, kurias jūs jam pakišote. Ir rezultatas jums greičiausiai nepatiks.
Trečias dalykas – pamėginkite pažvelgti į situaciją tarsi iš šalies. Štai jūs su savo jausmais ir poreikiais, o štai – jūsų pašnekovas, kuris irgi kažką jaučia ir kažko nori. Abu turite teisę būti tokiais, kokie esate. Nesutarimai ir bręstantis konfliktas – tai signalas, kad kažkurioje vietoje jūsų pasaulio supratimas nesutapo. Jūs savaip įsivaizduojate „kaip teisingai”, o pašnekovas – savaip. Ir nėra jokios vienintelės visiems privalomos tiesos. Klausimas paprastas: ar sugebėsite susitarti ir surasti jus abu tenkinantį variantą. O kad susitartum, reikia aiškiai suprasti, ko būtent noriu, o taip pat išsiaiškinti, ko nori pašnekovas.
Įlieję į konfliktą daugiau sąmoningumo, jūs pakviečiate pašnekovą gyvesniam ir atviresniam dialogui. Jei neslepiate savo jausmų ir atvirai bei sąžiningai išsakote pašnekovui savo poreikius – su pagarba, turėdami galvoje, kad jūsų pasaulio supratimai gali nesutapti – štai tada tampate vienas kitam labiau suprantami. O tai – pirmas žingsnis link to, kad būsi realiai išgirstas. Juk būtent šito, galiausiai, mums ir norisi, ar ne tiesa?
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…