Kaip rašiau anksčiau, santykiai su pykčiu mūsų visuomenėje nėra patys geriausi. Pyktis laikomas blogiu, o jį patirti – gėdinga ir nepadoru. Egzistuoja nuomonė, kad pyktis kenkia kitiems žmonėms ir griauna santykius.
Mūsų niekas nemoko sąveikauti su pykčiu ir teisingai jį reikšti. Taip ir gyvename – slopiname, išstumiame ir kankinamės.
Štai 10 pasekmių, kurias gali sukelti pykčio slopinimas:
Prarandamas ryšys su savais norais. Kai pajaučiame pyktį, suprantame, kad kai kurie mūsų poreikiai yra nepatenkinami. Jei pyktis slopinamas, žmogui sunku suprasti, ko jis nori.
Gali išsivystyti psichosomatika. Kai viduje susikaupia daug pykčio, organizmas neatlaiko ir pradeda sirgti.
Nevaldomi emocijų protrūkiai. Pyktis gali būti slopinamas labai ilgai, bet ne iki begalybės. Tokiu atveju neišvengiami agresijos ir net įniršio protrūkiai. Štai kas tikrai gali būti pragaištinga.
Depresija. Kaip bebūtų keista, pykčio slopinimas gali sukelti depresiją. Nėra jėgų, nėra troškimų, viskas suyra.
Nuvertinimas ir savęs kritikavimas. Kadangi pyktis slopinamas, tačiau niekur neišnyksta, jis nukreipiamas į save. Galvoje sukasi nesibaigiantys monologai: „Tu tikras skuduras, ištižėlis, vėl viską sugadinai”.
Nuoskaudos. Kai negalime tiesiogiai išreikšti pykčio ir stengiamės jį sulaikyti, atsiranda nuoskaudos jausmas. Tai pykčio ir meilės hibridas. Bet, deja, nuoskauda neprisideda prie santykių stiprinimo. Ir tai nėra efektyvus būdas išspręsti situaciją.
Būsite išnaudojamas. Pyktis padeda mums apibrėžti ir apginti savo ribas. Kai slopiname pyktį, nebelieka aiškių ribų. Ir dėl to kiti žmonės aktyviai mumis naudojasi ir tiesiogine to žodžio prasme užsikaria mums ant sprando.
Priklausomi santykiai. Pykčio slopinimas yra tiesioginis kelias į priklausomybę sukeliančius santykius.
Aukojimasis ir kančios. Kadangi žmogus negali išreikšti pykčio, jam belieka pačiam kankintis. Verkti į pagalvę arba kaltinti kitus. Tai aukos vaidmuo, dėl kurio žmogus netenka jėgų ir patiria daug kančių.
Smaugianti meilė. Kai nėra galimybės tiesiogiai išreikšti pykčio, jis gali pasireikšti kaip agresyvus rūpinimasis, prievartinė globa. O tai savo ruožtu sukelia susierzinimą ir norą pasislėpti nuo perdėtai „mylinčio” žmogaus.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad pykčio slopinimas geruoju nesibaigia. Yra tik viena išeitis – išmokti jį atpažinti, išgyventi, palaikyti su juo kontaktą ir taisyklingai išreikšti.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…