Jeigu susidūrėte su tokia moterimi bent kartą gyvenime, turbūt jau žinote, kaip visa tai atrodo. Kankinės specialiai ieško progų kentėti: nesibaigiantys skundai, aimanavimas ir aukos vaidmuo suteikia jų gyvenimui prasmę. Jos maitinasi jūsų užuojauta ir visais įmanomais būdais primena aplinkiniams, kaip jos, vargšės, aukojasi kitų žmonių labui. Daugeliu atveju tas pasiaukojimas absoliučiai niekam nereikalingas, dėl to „neįvertinta” moteris jaučiasi dar didesne kankine.
Kankinė turi be galo žemą savivertę, dėl to nepajėgi priimti tikros, besąlyginės meilės. Ji įsitikinusi, kad jos negalima mylėti tiesiog šiaip, dėl to visais būdais stengiasi „užsitarnauti” gerą elgesį su savimi.
Ji, žinoma, niekada to neprisipažins net pati sau: ji nesugeba duoti ko nors žmonėms nesavanaudiškai. Ji įsitikinusi, kad vyras, vaikai ir giminaičiai skolingi jai iki grabo lentos už jos rūpesčius ir auklėjimą ir kad turi tuojau pat grąžinti šią skolą, vos tik ji pareikalaus. Iš čia – nesibaigiantys priekaištai: „Aš tau geriausius gyvenimo metus paaukojau, o tu…” „Aš naktimis dėl tavęs nemiegojau, snarglius tau šluosčiau, o tu…” – ir toliau pagal sąrašą.
Vaikystėje ji patyrė emocinį arba fizinį smurtą iš tėvų, brolių, seserų, galbūt iš mokytojų.
Ji dažnai skundžiasi, kad jos darbo niekas nevertina, o jos gerumo nepastebi. Siekdama patenkinti savo poreikį būti pagirtai ir stengdamasi pakelti savivertę, ji puola daryti dar daugiau „gerų darbų”, kurie visiškai niekam nereikalingi ir kurių niekas iš jos neprašo.
Jai reikalinga pastovi užuojauta, pastovus dėmesys ir jos pasiaukojimo bei altruizmo pripažinimas. O jeigu kažkas priekaištauja, kad ji nenuoširdi ir veikia iš egoistinių paskatų – kankinė įdūksta. Į darbą paleidžiami priekaištai: „Tau net nesisapnavo, koks sudėtingas ir sunkus mano gyvenimas!!!”, „Tu net neįsivaizduoji, ką man teko patirti ir išgyventi!!!”
Ji negali pasakyti „Ne”. Širdies gilumoje tokia moteris jūsų neapkęs, tačiau nuskriausdama pati save, išpildys patį kvailiausią prašymą, kad nelaikytumėte jos egoiste ir nejautria.
Kai visos problemos išspręstos, kankinė ieško, arba sukuria naujas. Kad būtų dėl ko kovoti, kankintis ir kentėti.
Ji atsisako pagalbos, kad ir kokia būtų sunki situacija. Pasąmonėje ji įsitikinusi, kad jeigu kažkas jai padės sunkią minutę, tai jos pačios indėlis bus jau ne toks reikšmingas, vadinasi, ji nenusipelnys pagyrimo.
Kankinė niekada neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą. Jai, žinoma, atrodo, kad tempia ant savo sprando visą šeimą, o kartais ir darbą, bet ji niekada nepripažins, kas visus sunkumus savo gyvenimo kelyje pasirinko ji pati. Kad tai buvo jos laisvas pasirinkimas. Kankinė dėl visko kaltins likimą, kuris pasiuntė jai tokis sunkius išbandymus.
Ji visada teisi.
Kaip elgtis su kankine?
Išklausykite ją vieną vienintelį kartą ir neleiskite, kad ji kažką darytų jūsų labui ir vėl pavirstų auka. Jūs gi nenorite tapti jai skolingas iki grabo lentos?
Netoleruokite emocinio šantažo ir manipuliacijų. Ji gali įpiršti jums kaltės jausmą, kad paskui pareikalautų iš jūsų meilės, dėmesio ir viso kito.
Pareikškite jai užuojautą ir laikykitės nuo jos kuo toliau!
Tikiuosi, neatpažinote šiame aprašyme nei savęs, nei artimo žmogaus. Kankiniai labai panašūs į emocinius vampyrus. Dėl to, jeigu jums brangi jūsų psichika, laikykitės kuo toliau nuo tokių žmonių.
Žinoma, tai ne visada įmanoma, jeigu kankinė jūsų kolegė ar giminaitė. Tokiu atveju reikia pasistengti abstrahuotis nuo vampyro bent jau emociškai, „atjungiant” užuojautą.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…