Tai nėra taip lengva ir paprasta, kaip atrodo. Kai prašome pagalbos, mums atrodo, jog pripažįstame savo silpnumą kito žmogaus, o ir savo paties akyse. Štai aš toks suaugęs žmogus, o pats susidoroti negaliu.
Dar sunkiau prašyti pagalbos, kai sunku. Be pačios sudėtingos situacijos, mus užgriūna dar ir papildoma problema prisipažinti, kad esi silpnas. Ir baisiausia, jeigu jie pagalbos nesuteiks. Tada liksime negana to, kad su neišspręsta problema, tai dar ir su savo silpnumu akis į akį.
Mano nuomonė apie tai kitokia, ir noriu papasakoti kodėl. Paimkime tokį mielą ir švelnų sportą kaip boksas. Boksininkų nepavadinsi silpnais žmonėmis – nei fiziškai, nei morališkai. Tačiau per kiekvieną kovą kampe stovi treneris ir rėkauja sportininkui, kaip jis turi boksuotis. Kitaip sakant – padeda jam. Be šios pagalbos, kaip ir be pagalbos ruošiantis kovai, sportininko lygis būtų gerokai žemesnis. Ta pati analogija taikytina ir kitose gyvenimo sferose. Būtent dėl to egzistuoja ištisos profesijos, skirtos pagalbai ir paramai teikti. Pagalbos gavimas – tai ne silpnumo pripažinimas, o gyvenimo būtinybė.
Pagrindinis klausimas čia ne tas, ar verta prašyti pagalbos. Pagrindinis klausimas – iš ko būtent prašyti. Boksininkui nešaus į galvą treniruotis pas lengvosios atletikos trenerį, o paskui skųstis, kad jis netobulėja bokse.
Prašant pagalbos iš žmonių, kurie negali jos suteikti, naivu būtų laukti, kad kažkas pasikeis. Dėl to:
- Prašykite pagalbos iš žmonių, kuriais pasikliaunate ir žinote, kad jie gali padėti
- Būkite pasirengę atskleisti savo problemą ir nesulaukti atsako. Pagalbos paieškos – tai procesas. Kartais tenka užduoti daug klausimų, kad gautum reikalingą atsakymą.
Ne visi žmonės moka klausytis ir būti empatiškais jūsų problemos atžvilgiu. Tačiau tai ne priežastis užkišti problemą giliau į širdies užkaborius ir apsimesti, kad jos nėra. Tai proga išplėsti bendravimo ratą empatiškais ir girdinčiais žmonėmis. Jų daug.
Meskite į šiukšlyną mitą, kad artimi žmonės privalo padėti. Mama jus pagimdė, tačiau tai nereiškia, kad ji būtinai moka palaikyti ar padėti. Taip kaip vargu ar mama sugebės jus ištreniruoti bokso čempionu.
Mokėjimas prašyti pagalbos reiškia sugebėjimą atsiverti. Atvirumas – tai įgūdis, būtinas bendravimui ir savęs tobulinimui, jis palengvina priimti ir suvokti naujus dalykus.
Pagalbos prašymas – ne silpnumas, o natūralus žmogaus noras įmesti į gyvenimo taupyklę papildomų galimybių pagerinti savo gyvenimą.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…