Aukos – tai žmonės, kuriuos vaikystėje nuolatos kritikavo, lygino su kitais. Jiems nuolat sakydavo: „Visi vaikai kaip vaikai, o tu…” arba „Vargeli tu mano…”, arba lygino su talentais iš TV programų. Tokiems žmonėms tenka slėpti savo jausmus, pamiršti savo svajones, kad pateisintų tėvų lūkesčius. Jiems svarbu, kad būtų gera tėčiui ir mamai, jie turi užsitarnauti, užsidirbti, nusipelnyti artimųjų meilę.
Aukos požymiai
Jie visada ieško sau pasiteisinimų. Pavyzdžiui, kai kas nors nepasiseka, jie dėl visko kaltina kitus, darbą, viršininkus, laiko stoką.
Jiems nuolat kas nors nutinka: patenka į nemalonias situacijas, sutuoktiniai juos apgaudinėja, viršininkai patiki darbus, kurių niekas nenori imtis, jiems papildomai nemokama už viršvalandžius. Įdomiausia, kad tokie žmonės nemoka protestuoti, pasakyti „Ne”. Jie kenčia visus pažeminimus ir įžeidimus, kaupia juos, sandėliuoja savo širdyse ir nieko nuostabaus, kad psichosomatinės ligos tampa nuolatinėmis jų palydovėmis.
Auka visiems viską privalo. Tokie žmonės nuolat be jokio prašymo prisiima kitų rūpesčius.
Aukos nesvajoja, nekuria planų. Jei paklausite, ko jie nori, išgirsite miglotą ir abstraktų „Norėčiau, kad viskas būtų gerai”. Vienintelis jų troškimas – kad viskas būtų stabilu ir nieko nenutiktų. Štai kodėl jie atsisako pradėti savo verslą, teisindamiesi galimais sunkumais.
Juos persekioja kaltės jausmas. Aukos nuolat jaučia prievartą, jos visada nurodys skriaudėją, neduodamos jam atkirčio. Ar pastebėjote, kaip dažnai jie verkšlena ir skundžiasi? Tokios moterys jau daug metų gyvena susimetusios, nori ištekėti, tačiau vyriškis neskuba, nes visiškai nebijo jos prarasti, kadangi ji patogi. Jie kankinsis ir verks į pagalvę. Bet nieko nekeis.
Skirtingai nei auka, sveikas harmoningas žmogus neieško dvigubos prasmės svetimuose žodžiuose, nelenda kitam į galvą, neieško užslėptų prasmių ir kiaulysčių, negalvoja už pašnekovą.
Aukos – tai žmonės, kuriems visą laiką blogai. Jie skundžiasi viskuo, kas vyksta, koncentruojasi į neigiamus išgyvenimus, mėgaujasi kiekvienu nemaloniu įvykiu. Jie tiesiogine prasme mėgaujasi kančia ir verčia kankintis kitus aplinkui save. Tai gali iliustruoti žodžiai: „Jeigu aš blogai jaučiuosi, tai ir tau gero gyvenimo nebus”.
Aukos pritraukia partnerius, kurie jas žemina ir nuvertina. Meilė tokiems žmonėms yra netektis, baimė, ilgesys ir vienatvė. Auka pati negali palikti smurtaujančio partnerio, laikosi į jį įsikibusi, nes būtina jausti pažeminimo ir nuoskaudos jausmą.
Auka – tai amžinai už viską atsiprašinėjantis žmogus. Žodžiai „atleisk” ir „atsiprašau” – mėgstamiausios jų frazės. Be šių išsireiškimų, iš jų galite dar išgirsti: „Kaip ilgai tai gali tęstis?”, „Už ką man visa tai?”.