Pakalbėkime tokia rimta tema kaip vėžio psichosomatika. Gana dažnai šia liga suserga būtent tie, kurie visada stengėsi būti visiems gerais ir patogiais, o dažniausiai taip elgtis linkusios moterys. Nuo vaikystės jos išmoko ar buvo išmokytos tokio elgesio modelio: jei nori, kad tave mylėtų, reikia būti „patogia“ ir neišsiskirti iš kitų, neišsišokti.
Ir taip jos gyvena, visada visiems įsiteikdamos, niekada neprisimena savęs ir savo norų bei poreikių, žodžiu, gyvena kitiems ir dėl kitų, o viduje tuo pat metu bręsta maištas, arba atvirkščiai – smilksta savęs gailėjimasis.
Juk iš tikrųjų jos svajojo gyventi visai kitaip… Norėjosi pačioms pasirinkti savo kelią, o ne iš pradžių klausyti tėvų, nes „jie geriau žino“, o paskui savo vyrų, o toliau – gyvenimas „vardan vaikų”, nesurandant nė minutės laisvo laiko sau pačiai…
Ir staiga štai tokia moteris sužino savo diagnozę – ji serga vėžiu ir dabar jau galima niekur neskubėti, štai pagaliau ir atsirado laiko sau pačiai. Nors galima, žinoma, ir toliau skubėti viską suspėti, kas suplanuota… Čia kiekviena pasirenka pati.
Tačiau faktas lieka faktu – vėžys labai dažnai pažeidžia būtent tuos žmones, kurie per daug „patogūs“, kurie nuolat jaučiasi „aplinkybių aukomis“, o ne savo gyvenimo autoriais – ir štai rezultatas. Tokie žmonės iš tikrųjų yra užpykę ant viso pasaulio: ant tėvų, ant partnerio, ant savęs… Jie tiesiog patys sau to nepripažįsta.
Ir tada pats gyvenimas priverčia juos susimąstyti apie visa tai – štai tokiu baisiu būdu… Tačiau reikia kovoti, jokiu būdu nepasiduoti, o dar reikia suprasti, kodėl tau visa tai buvo duota, ir tada paleisti visas savo, galbūt dar vaikystėje įgytas, nuoskaudas, savo skausmą…
Išmokite atleisti, o pirmiausia sau pačioms. Ir jau tada galima kovoti už savo gyvybę iš visų jėgų, suprantant, kad jeigu jums bus suteikta dar viena galimybė pratęsti šį nuostabų gyvenimą – negalima jos pražiopsoti, reikia gyventi gyvenimą, apie kurį visada svajojote. Svajojote jūs pati, o ne kažkas kitas už jus.
O dar geriau gyventi šį gyvenimą tiesiog čia ir dabar. Nelaukti, kol jus tokiu baisiu ir grubiu būdu pristabdys ar apskritai atims iš jūsų šitą gyvenimą. Nepasiduokite ir niekada nenuleiskite rankų, juk būtent jūs esate savo gyvenimo autorė ir tik jūs pati galite nuspręsti, kaip jį nugyventi.
Gyvenimo prasmė – štai kas laiko mus visus šioje žemėje. Suraskite savo gyvenimo prasmę ir kiekvieną dieną gyvenkite su aistra, prasme ir tarsi gyventumėte paskutinį kartą! Sėkmės!