Draugai ne mažiau svarbūs, nei šeima

Draugystė – tai beveik meilė. Prabanga, kurią sulig amžiumi sau leisti darosi vis sunkiau. Ar taip yra iš tikrųjų? O į ką vertėtų atkreipti dėmesį draugiškuose santykiuose?

Visuomenė taip sutvarkyta, kad kai žmogus auga, jį dažniausiai supa būrys bendraamžių. Darželis, mokykla, kolegija, universitetas. Daugelis šių santykių lieka žmonių gyvenime visam laikui. Su kažkuo bendraujame mažiau, su kažkuo daugiau, o su kitais apskritai nustojame palaikyti ryšį. Tačiau faktas, kad draugiški santykiai palieka nemenką pėdsaką mūsų gyvenime, neabejotinas.

Žmogus auga ir vystosi santykių sistemoje. Šeima, draugai, bendradarbiai ir visi kiti bendravimo ratai. Gyvenime ne kartą teko girdėti istorijų, kai draugiški santykiai teikė svarbų palaikymą, kurio nepavyko gauti šeimose, kadangi jose buvo priimta auklėti šeimos narius kaip mažus vaikus, laikantis pozicijos „iš viršaus“. Ne visada šeimoje gaunasi įgyti lygiaverčių santykių patirtį, kai galima jaustis suaugusiu ir nepriklausomu žmogumi.

Draugai – tai žmonės, kuriuos renkamės daugiau ar mažiau sąmoningai, jie mums artimi, nėra mums primesti, priešingai nei šeima, kurios narių pasirinkti negalime. Štai kodėl draugystė yra tokia neįkainojama vertybė.

Žmogaus turi visą eilę potraukių:

  • Platonišką;
  • Estetinį;
  • Romantišką;
  • Jausminį ir t.t.

O draugystė kaip santykių formatas gali patenkinti absoliučiai visus šiuos potraukius (išskyrus seksualinį). Šiandien „draugystės“ formatas plečiasi ir apima daugybę pačių įvairiausių santykių tarp žmonių formų ir tipų.

Pasakyk man, kas tavo draugas, o aš pasakysiu, kas tu esi – visiems puikiai žinomas posakis. Draugai yra mūsų (mūsų vertybių, pažiūrų, ketinimų, pomėgių) pratęsimas, jie gali turėti reikšmingos įtakos mums, kaip ir mes jiems. Jie yra mūsų atrama, jie nuoširdžiai pasidžiaugs mūsų pasiekimais, palinkės sėkmės, kadangi jie to daryti neprivalo – jie tai daryti nori.

Šeima – tai įsipareigojimai, draugystė – pasirinkimas ir žingsnis žmogaus link. Šeimoje ne visada, žinoma, viskas taip griežta ir beviltiška. Yra tėvai, kurie gali būti savo vaikams ir draugais, ir suaugusiais, taip nutinka ne visiems, tačiau manau, kad tikrai nutinka.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Kodėl svarbu leisti sau patinginiauti

Ne tik galima, bet ir būtina! Leiskite sau padrybsoti ant sofos ir…

Nustoti griauti savo savivertę ir pradėti save gerbti

„Aš esu nevykėlis“ arba „Šis bandymas buvo nesėkmingas“. Ar jaučiate skirtumą? Kiti…

Žiūrėti į veidrodį kenksminga psichikai

Vieni žavisi savimi veidrodyje iš grynos tuštybės, kiti nekenčia savo išvaizdos ir…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *