Už ką man visa tai?

Kartas nuo karto gyvenime atsitinka kažkas tokio, apie ką norisi pasakyti „Už ką man visa tai?!”

Vaikų grubumas, nepaklusnumas, prastas pažangumas;
Kolegų kaišiojami pagaliai jums į ratus;
Neįmanoma susirasti normalaus darbo;
Išdavystės;
Neištikimybė;
Ligos, artimųjų netektis;

O kartais ir viskas iš karto…

Reakcija paprastai svyruoja nuo „Aš šito neišgyvensiu!” iki „Esu stiprus/stipri, aš susidorosiu!”. Bet kokiu atveju tenka įveikti skausmą, neigimo stadiją, vėl skausmą, „kvėpuokite giliau”, resursų paiešką ir karčius nuoskaudos pėdsakus. Nuoskaudos ant žmonių, likimo…

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Nes „nenusipelniau”, „tai neteisinga!” ir, pagaliau, „Už ką man visa tai? Kodėl būtent mane tai ištiko?!”

Kai kuriais atvejais mes suprantame, jog prisidėjome prie to, kas nutiko, tačiau šiuo atveju neuždavinėjame šio klausimo, kadangi iš anksto žinome atsakymą.

Štai kelis variantai:

„Vaikai grubūs todėl, kad aiškinamės tarpusavio santykius, užuot užsiėmę vaikų auklėjimu”.

„Vyras paliko dėl nesibaigiančių skandalų”.

„Nėra darbo todėl, kad nieko nedarau, kad jį susirasčiau”.

Čia viskas aišku. Priežastis – pasekmė akivaizdžios. Ir beveik visada aišku, ką su tuo daryti. Tuo atveju, žinoma, kai dar nėra pernelyg vėlu.

Kitais atvejais atsakymas yra tik vienas ir jis akivaizdus. Už ką man visa tai? Už nieką!

Įvyko tai, kas įvyko. Tiesiog taip atsitinka. Su visais. Ir su „stipriais” , ir su „silpnais”. Ir su „gerais”, ir su „blogais”.

Nes nėra nei silpnų, nei stiprių, nei gerų, nei blogų. Yra tiesiog žmonės. Ir gyvenime pasitaiko skausmo, apgaulių, išdavysčių, vienatvės, karų, skurdo, smurto, praradimų ir netekčių. Visa tai paprasčiausiai atsitinka. Ir mums reikia tai pergyventi. Pavieniui ar su kitų pagalba, greičiau ar lėčiau.

Nebandant suversti kaltės dėl įvykių sau pačiam. Neįsmukti į saviapgaulę, bet ir neįklimpti į kaltę, kai žmogus ima vaidinti auką ir nusiima nuo savęs bet kokią atsakomybę.

Svarbiausia – neužsidaryti nuo savo pergyvenimų. Kentėti. Verkti. Leisti sau jausti bejėgiškumą. Sutikti su tuo, kas vyksta. Tikėtis. Pradėti iš naujo.

Pergyventi… Išgyventi… Paleisti…

Ir gyventi toliau.