Moteris išėjo į lauką pavedžioti šunį. Nuotaika kuo puikiausia. Jai patinka jos sena striukė, su šia striuke jauku ir šilta. Bet štai sutinka klasės draugę, kuri pričiuožia prie privažiavimo brangiu automobiliu. Pasižiūri į ją ir galvoja: laikas savimi užsiimti, jau ne mergaitė… Ir viduje tarsi kažkas nutrūksta, ji sugrįžta namo ir nieko nebenori. Pradeda savimi abejoti. Apžiūrinėja striukę ir nusprendžia tuojau pat ja atsikratyti.
Vyriškis visada žinojo, kad jis geras programuotojas. Ir štai per eilinį susirinkimą pavydus konkurentas staiga išrėžia kalbą, kurioje leido sau visų akivaizdoje suabejoti juo, kaip profesionalu. Vyriškis išėjo iš susirinkimo žemai nuleidęs galvą. Nežinojo, kur dėtis ir vakare galiausiai nusprendė išeiti iš šio darbo.
Moteris buvo rūpestinga ir pareiginga mama. Trys vaikai, o ji – visada geros nuotaikos. Visada pasirengusi iš kailio išsinerti vardan vaikų laimės. Tačiau sūnus užaugo ir sulaukęs penkiolikos, pareiškė, kad visada gėdinosi mamos. Kad ji atrodė apgailėtina su savo kvaila šypsena ir niekad nesuprato, ko jam reikia. Ir moteris daugiau nesišypsojo.
Apie ką visa tai?
Apie priklausomybę nuo aplinkinių žmonių? Taip.
Apie „prisegtą” prie kokios nors veiklos savivertę? Taip.
Kalba eina apie tai, kad tu neturi stabilios savivertės ir pasikliauni kitų žmonių vertinimais. O kas jus vertina ir teisia? Tie, kurie suteikė sau patiems teisę garsiai išsakyti, ką galvoja. Iškelti save aukščiau kitų, vertinti kitus. O tu tiesiog įpratai žaisti svetimų žmonių žaidimus.
Tavo gyvenimas risis į pakalnę, kol suteiksi teisę visiems aplinkui rašyti tau pažymius už elgesį ir įtikinėsi save, jog esi blogas. Kuriems galams šito reikia aplinkiniams – akivaizdu. Tačiau kam to reikia tau?!
Ir jeigu tau pasidarė patogu šiame amžinos aukos kailyje, tai šis tekstas skirtas ne tau. Bet jeigu pats savęs neapkenti, ginčijiesi pats su savimi ištisas naktis – laikas užsiimti savo gyvenimu, drauguži. Ir tegu gamta nedavė tau pritrenkiančios figūros, veido kaip iš žurnalo viršelio, ji davė tau žymiai daugiau – tavo individualumą, nepanašumą į kitus ir charizmą, į kurios šviesą susilėks gerbėjai. Ji davė tau viską ir tik vieną dalyką turi gauti pats – drąsos visu tuo adekvačiai naudotis.
Viskas prasidėjo tuo momentu, kai nusprendei, jog esi silpnas. O silpnam reikalinga aplinkinių žmonių globa. Plius malonus bonusas – su silpnais noriai bendrauja stiprieji. Karaliams reikalinga svita. Ir toji svita – tai tu.
Nenori būti svita? Tai ir nebūk. Vienas vienintelis sprendimas suteiks tau jėgų. Vienas vienintelis sprendimas parodys teisingą kelią. Suprask, pagaliau, kad esi drąsus. Ir tapk drąsiu.