Viena populiariausių idėjų formuojant tikslus – pinigai. Priimta manyti, kad kuo jų daugiau, tuo geriau. Žmonės ne visada pasako tai tiesiai, tačiau dažniausiai už labai gražių postringavimų slypi būtent šis labai paprastas motyvas: „noriu daug pinigų, ir kad man už tai nieko nebūtų”.
Pinigai kaip tikslas – bene banaliausia ir kvailiausia idėja. Toks tikslas, aišku, labai konkretus, aiškus, akivaizdus, pačiupinėjamas. Tačiau tai neturi nieko bendro su tikrais tikslais, susijusiais su pinigais. Rezultatas bus visada tik vienas – vidinė tuštuma. Ir jeigu jums dar neteko išgyventi šio proceso – būtinai išgyvensite. Dėl to geriau iki to nenusiristi.
Ką gi tada laikyti tikslu ir kaip tame tiksle surasti vietos pinigams? Vėlgi išsakysiu paprastą ir banalią tiesą. Pinigai – tai priemonė, kurios pagalba galima realizuoti tikruosius tikslus: gyvenimo gerinimą, asmenybės tobulinimą, profesionalų augimą. Ir viskas. Štai nuo šios vietos jau galima pradėti galvoti, kaip į bet kokį išsikeltą tikslą įtraukti pinigų uždirbimą.
Mes vystomės tiek viduje, tiek išorėje. Panagrinėkime apytikrę schemą.
-
Kad pakiltų kompetencijos lygis, mums reikalingos žinios. Kad jų įgytume, mums teks už jas užmokėti. Ir štai žinių įgijote, dabar norite jas panaudoti darbe, tačiau esama daug kitų veiksmų, kurie atima iš jūsų laiką;
-
Dabar būtina kažkaip taupyti laiką. Galima pasisamdyti namų darbininkę, kuri sutaupys dar daugiau laiko;
-
Toliau. Galbūt jums reikia daug judėti, juk jūsų žinios gali būti pritaikytos skirtingose vietose. Ir čia prireiks asmeninio transporto;
-
Periodiškai būtina ilsėtis, leisti savo protui persikrauti ir atsinaujinti. O tai daryti geriau nuošaliau nuo šurmulio. Kur nors kalnuose ar prie jūros. Ir vėl prireiks pinigų.
Bet juk dabar jau ne pinigai yra tikslas. Tikslas – jūsų vidinės ir išorinės vertybės, padedančios augti ir tobulėti.
Kaip matote, viskas labai paprasta. Ir atkreipkite dėmesį – aš nevartoju žodžio „taupyti”. O juk daugeliui jis toks bauginantis! „Norite, kad save nuskriausčiau? Kaipgi taip? Nenusipirksiu sau pyragaičio ar eilinio niekučio?” Tai mąstymas, būdingas pasmerktiems skurdui žmonėms. Jeigu žengiate tobulėjimo keliu, jūs savo sąskaita netaupote. Priešingai – investuojate į save, perkate, kas reikalingiausia ir vertingiausia.
Turiu jums pasiūlymą. Įsidėkite į piniginę nedidelę kortelę su užrašu: „Ar man išties dabar būtina pirkti? Ar tai išties pagerins mano gyvenimą, ar tiesiog padovanos kelias minutes trunkantį pasitenkinimą?” Ir kiekvieną kartą prieš pirkdami, užmeskite akį į šią kortelę ir sąžiningai atsakykite sau į šiuodu klausimus.