Kas nenorėtų pasitikėti savimi? Kas nenorėtų komfortiškai jaustis nuosavame kūne? Daugumai darbas su savo saviverte – sudėtingas ir labai asmeniškas procesas, reikalaujantis daug jėgų, bandymų ir klaidų. Bėda ta, kad mes painiojame vidinį pasitikėjimą su tuo, kaip šis pasitikėjimas atrodo ar gal atrodyti žvelgiant iš šalies. Mes manome, kad pasitikintis žmogus turi turėti galingą aurą, spinduliuojančią aplinkui jėgą. Manome, kad pasitikintis žmogus supranta, ką ir kada reikia pasakyti ir padaryti. Kad jis visada turi savo nuomonę ir nebijo jos išsakyti. Toks žmogus visada taria paskutinį žodį ir žino, kaip bendrauti su nepažįstamais.
Mes klaidingai galvojame, kad dauguma ekstravertiškų bruožų yra tolygūs pasitikėjimui, kai tuo tarpu intravertiški bruožai reiškia nepasitikėjimą. Tačiau tikrasis pasitikėjimas eina iš vidaus, ir prasideda nuo to, kad žmogus pats save priima. Pasitikėjimas užgimsta viduje ir pradeda šalinti sluoksnį po sluoksnio visus tuos apsauginius šarvus, kuriuos užsiauginome per daugybę gyvenimo metų, kad atsitvertume nuo įvairių grėsmių. Ir kai pašalinate paskutinį sluoksnį, jūs priimate save iki galo, įskaitant ir visas kažkada padarytas klaidas.
Pasitikėjimas savimi neturi būti triukšmingas ir rėkiantis. Tai labai ramus charakterio bruožas. Tai ne aršus savo nuomonės gynimas ir brukimas, užčiaupiant visiems aplinkiniams burnas ir nesirūpinant, kaip žmogus jausis po jūsų žodžių.
Kalba eina apie tai, kad žmogus priima savo mintis ir pažiūras, neatmesdamas ir neneigdamas kitų žmonių minčių bei pažiūrų. Nepainiokite pasitikėjimu su išpuikimu. Išpuikimas, žvilgsnis į aplinkinius iš aukšto kaip tik ir liudija nepasitikėjimą, labai aiškiai demonstruoja jūsų silpnas ir pažeidžiamas vietas.
Pasitikintis žmogus – ne tas, kuris visada sukasi dėmesio centre ar daugiausiai plepa kompanijoje. Pasitikintis žmogus – tas, kuris žino savo stipriuosius bruožus, nelaiko savęs geresniu ar pranokstančiu kitus. Jis supranta, kad turi savų pliusų, o aplinkiniai – savų.
Pasitikėjimas savimi nieko nereikalauja iš aplinkinių, jis nesiorientuoja į vertinimus iš šalies. Jeigu pykstate ir nesivaldote, kai kažkas nesutinka su jūsų nuomone, šitaip tik parodote pasitikėjimo savimi stoką. Kai iš tiesų pasitikite savimi, nesunku suprasti, jog pykti ar kapstytis kiekvienoje smulkmenoje paprasčiausiai nėra prasmės.,
Nepainiokite pasitikėjimo savimi su išdidumu, puikybe ar išpūstu Ego. Nereikia manyti, kad esate idealiausias, protingiausias ir stipriausias. Jūsų įvaldytos žinios – tai anaiptol ne galutinis išsilavinimo taškas, jums teks dar daug visko išmokti iš kitų, o ne manyti, jog jau pasiekėte tobulumą.
Pasitikėjimas savimi – tylus ir kuklus, kai jums nebereikia niekam nieko įrodinėti. Jūs paprasčiausiai žinote, kad savimi pasitikite, jūs jį jaučiate ir priimate iki galo.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…