Kaip prasiskverbti į smegenų užkulisius ir suprasti, kaip būtent instinktai valdo mūsų sprendimus ir kodėl taip, o ne kitaip suvokiame mus supantį pasaulį?
Žemiau pateikiami psichologiniai efektai – tai jūsų bilietas į paslaptingą pasaulį, galimybė pasižiūrėti, kaip funkcionuoja žmogaus smegenys.
Kitiems mes labiau patinkame tada, kai darome klaidas
Tie, kurie niekada nedaro klaidų, mums atrodo mažiau simpatiški nei tie, kurie klysta. Klaidos daro mus žmogiškesniais ir patrauklesniais. O tobulumas sukuria distanciją ir suformuoja erzinančią nenugalimo aurą.
Šį „visiško kracho efektą“ patikrino psichologas Elliotas Aronsonas. Jo tiriamieji klausėsi viktorinoje dalyvavusių žmonių įrašų. Kai kuriuose įrašuose buvo girdėti, kaip kai kurie nariai apvertė kavos puodelį. Rezultatai parodė, kad būtent tie, kurie išpylė kavą, buvo įvardinti kaip mielesni ir simpatiškesni.
Dideli lūkesčiai sukuria naują realybę
Jeigu kažkuo tikite, anksčiau ar vėliau tai nutiks. Tai yra taip vadinamas Pigmaliono efektas. Psichologas Robertas Rosenthalas jį ištyrinėjo mokykloje.
Metų pradžioje jis parodė mokytojams sąrašą mokinių, kurių IQ testų rezultatai buvo labai aukšti. Tačiau šis sąrašas neatitiko realybės, Rosenthal tiesiog atsitiktinai pasirinko mokinių vardus.
Metų pabaigoje būtent šie mokiniai parodė žymiai aukštesnius rezultatus, lyginant su kitais.
Mokytojų lūkesčiai, susiję su šiais vaikais, buvo didesni, ir šie lūkesčiai sukūrė naują realybę. Rosenthal savo atradimą paaiškino taip: tai, ko vienas žmogus tikisi iš kito, gali tapti savaime išsipildančia pranašyste.
Prisiminkite posakį: „Jei žmogų ilgą laiką vadinsime kiaule, anksčiau ar vėliau jis ims kriuksėti“.
Kuo platesnis pasirinkimas, tuo mažesnė tikimybė, kad būsime patenkinti tuo, ką išsirinkome
Ar žinote tokį reiškinį, kaip pirkėjo atgaila? Nusiperki ką nors, o paskui pradedi gailėtis: galėjai nusipirkti ir pigiau, arba kitokį modelį, arba po 2 savaičių, bet su nuolaida.
Net jeigu mūsų galutinis sprendimas yra visiškai teisingas, galime būti nepatenkinti, jeigu turime per didelį pasirinkimą. Tai – „pasirinkimo paradoksas“: kai pasirinkimas pernelyg didelis, gali būti sunku jausti pasitenkinimą padarytu sprendimu.
Kuo daugiau žmonių mato, kad jums reikia pagalbos, tuo mažesnė tikimybė, kad jums padės.
Jei jums reikia pagalbos, neieškokite jos minioje. Suveiks „Liudininko efektas”.
Jį ištyrė psichologai Bibb Lathan ir John Darley. Kai tiriamasis manė, kad jis yra vienintelis liudininkas, 85% tokių tiriamųjų atskubėjo padėti. Kai greta buvo dar 1 žmogus, į pagalbą atskubėjo 65 proc. Kai tiriamasis matė, kad yra dar 4 liudininkai, į pagalbą atėjo tik 31 proc.
Dažnai nelaimingo atsitikimo ar nusikaltimo liudininkai nesistengia padėti aukai: visi tiki, kad kažkas kitas iškvies policiją ir pan. O štai vienintelis liudytojas supranta, kad padėti gali tik jis, ir elgiasi daug ryžtingiau.
Jūsų klaidos nėra tokios pastebimos, kaip manote
Jausmas, kad esame nuolat stebimi, yra tik vaizduotės vaisius. Paranoja ir nepasitikėjimas savimi, kurį jaučiame kiekvieną kartą suklydę, tikrai neatspindi tikrovės. Žmonės mūsų klaidas pastebi daug rečiau, nei patys manome.
Psichologų komanda, norėdama patikrinti šį „Prožektoriaus efektą“, paprašė grupės tiriamųjų visą dieną dėvėti keistus marškinėlius, o paskui įvertinti, kiek žmonių tai pastebėjo.
Bandomųjų subjektų vertinimai buvo dvigubai aukštesni už realų skaičių. Jūs atsiduriate dėmesio centre daug rečiau, nei manote.
Tai žinodami, viešose vietose galite jaustis kur kas ramiau ir pabūti pačiu savimi.