Žmonės mielieji, man norisi su nuostaba paklausti: kodėl kai kuriems iš jūsų taip norisi visada kažkokiais būti? Visada linksmais, visada džiaugsmingais ar visada kupiniems jėgų? Noriu kreiptis būtent į jus ir parodyti, kad „visada” – itin kenksmingas žodis, kuris atneša mums tik nusivylimus.
Visi žinome, kaip „pozityvaus žmogaus” vaizdinys negailestingai kultivuojamas masinėje kultūroje. Susidaro įspūdis, kad visi tie sveikata trykštantys žmonės iš TV ekranų nežino bėdų, visada pasitiki savimi ir nepatiria nesėkmių.
Galbūt ir gyvenime turime pažįstamų, kurie „nenusimena”, „visada pozityvūs”, „žvalūs ir linksmi”, o jums niekaip nesigauna priartėti prie to idealo.
Nedarykite klaidos. Jeigu negyvenote su žmogumi po vienu stogu, nenuėjote į turistinį žygį ar nevažiavote kartu į ilgalaikę komandiruotę, jūs matote tik emocinį fasadą, kurį žmogus viešai demonstruoja. Jūs neturite žalio supratimo apie kitas jo gyvenimo puses, kuriose greičiausiai yra vietos ir liūdesiui, ir nepasitenkinimui, ir nuovargiui ar susierzinimui.
Paprasčiausiai neįmanoma, kad žmogui visą laiką viskas eitųsi puikiausiai, kaip, beje, negali visą laiką ir nesisekti (čionai turiu galvoje sąlyginai sveikus žmones, neturinčius klinikinio pobūdžio sutrikimų). Geras, pozityvus, sėkmingas, linksmas – tai vertinimo kriterijai, kuriuos galima suprasti tik lyginant su kitomis būsenomis, su kitais kontrastais. Po pakilimo ateina nuopuolis, o atsipalaidavimo neįmanoma pajausti be įtampos. Ilgai pabuvojusi netgi puikioje būsenoje, nesutramdoma siela pradeda reikalauti permainų. Būtent pergyvenimų įvairovė suformuoja gyvenimo tonusą, panašiai kaip skirtingi potencialai sukuria elektros įtampą.
Tikėtis, kad sugebėsite visą laiką būti savotiškoje netikrumo būsenoje – visiškai netinkamas veiksmų planas. Kur kas efektyviau siekti suvokti, nuo ko būtent priklauso jūsų pakilimai ir smukimai, kas įkvepia, o kas išsekina. Tada pasidaro aišku, kokiai būsenai ir kada reikia būti pasiruošusiam, kiek laiko tai gali tęstis ir kaip tą laiką geriausia panaudoti. Jei turite, tarkime, krūvą reikalų darbe ir savaitės pabaigoje esate išsekęs, tai šeštadienio rytą jums galbūt geriau padrybsoti ant sofos su gera knyga, o ne grūstis į žygį slidėmis, kaip esate pratęs.
„Man nepatinka, kai užeina bloga nuotaika” – girdžiu iš klientų. Tačiau dėl Dievo, jeigu sugedo automobilis, susirgo giminaitis, patyrėte nesėkmę darbe, turite problemų santykiuose – argi tai linksmi įvykiai? Argi nėra natūralu nusiminti, jausti liūdesį ar pyktį, kai žlunga planai ir neišsipildo svajonės? Dar daugiau: siekis žvaliai laikytis tik pratęsia, ištempia blogos nuotaikos periodą. Nesėkmes geriau pergyventi su artimų žmonių parama, teisingai? Tačiau jei iš visų jėgų vaizduojate linksmą ir laimingą, aplinkiniai gauna signalą, kad jokios paramos ir pagalbos jums nereikia. Belieka tik raudoti naktimis, o dieną kelti susižavėjimą savo sėkmingu gyvenimu. Kokia iš to nauda?
Taip kad laikas pamiršti tą kenksmingą žodį „visada”. Bloga nuotaika yra tiek pat tinkama konkrečiose gyvenimo situacijose, kaip ir gera, o nekintamumą ir pastovumą palikite akmenims.