Moralė ir dorovė – labai aukštai vertinami visuomenėje dalykai. Gaila, bet jie dažnai naudojami kaip kankinimo įrankiai, destruktyviai veikiantys aplinkinius. Pasitelkus moralizavimą, galima įpiršti žmogui savo pažiūras ir pajungti jį savo kontrolėn. Labai dažnai moralė naudojama slopinant kito žmogaus valią. Pavyzdžiui, yra šeimų, kuriose bet koks laisvesnis jausmų ar minčių reiškimas laikomas amoraliu ir žmogus tuojau pat susilaukia kaltinimo: „Tu egoistas! Tu nori, kad tik tau vienam būtų gera! Visai negalvoji apie aplinkinius!”
O iš tikrųjų už šito pigaus altruizmo, egoizmo ieškojimo kitame žmoguje slypi banalus bandymas įtraukti žmogų į savo žaidimo pinkles. Ir tas žaidimas turi labai konkrečias taisykles: „Aš tau visą gyvenimą paaukojau, o tu, nedėkingas padare…”
Jei žmogus pradeda kalbą šiais žodžiais, reikia turėti galvoje, kad netrukus jums bus pateikta sąskaita-faktūra: „Aš tau paaukojau pačius geriausius gyvenimo metus, dėl to dabar tu neturi jokios teisės kalbėti, apie ką galvoji ir netgi jausti, ką jauti”.
Manipuliatorius stengiasi pajungti, sugniuždyti žmogų, dangstydamasis visuotinai priimta morale. O bet koks bandymas pajungti ir sugniuždyti – tai bandymas kontroliuoti ir valdyti.
Dažniausiai šiuo įrankiu naudojasi moterys. Jos nežinia kodėl jaučiasi turinčios teisę apsivilkti teisėjos mantiją ir vaizduoti absoliučias alstruistes ir gero linkėtojas, šventas moteris, kai tuo tarpu visa likusi žmonija – galutinai supuvę egoistai. Tai atsiliepia ir šeimos gyvenime, bet koks mėginimas suabejoti jos šventumu sukelia labai negatyvią reakciją ir traktuojamas kaip visiškas amoralumas. Koncepciją „Aš esu šventa moteris” galima pakeisti alternatyviais variantais. Tada atsakymas gausis „Kaip tau ne gėda?!” Apskritai – provokuoti kitam žmogui gėdos jausmą – tai ir yra manipuliacijos tikslas, kadangi norėdamas atsikratyti šio nemalonaus jausmo, žmogus pasiruošęs lengvai pripažinti jam peršamus dalykus, vildamasis susilaukti manipuliatoriaus palankumo.
Realybėje, kai susiklosto tokia situacija, būtent šventasis altruistas elgiasi labai amoraliai, kadangi jis atakuoja ir stengiasi užvaldyti kitą žmogų. Už visų šitų žaidimų slypi užslėptas draudimas atsidalinti, atsiskirti, atsiplėšti nuo manipuliatoriaus.
-Tu negali manęs palikti! – aiškina vyrui žmona.
-Aš tau visą širdį paaukojau. – aiškina mama sūnui.
Ką ji turi galvoje? Manipuliatorė nori atlyginimo už pasiaukojimą. O už jos paaukotą gyvenimą galima atsilyginti tik paaukojus jai savo gyvenimą. Kadangi paaukojo gyvenimą, ji dabar tapo savininke, vergvalde ir tu privalai jos klausyti. Tokia tikroji šių žaidimų esmė.
Ir kai vaikai pabando nuo tokios mamos pabėgti, mamai iškart prasideda problemos su sveikata. Oi, kaip man bloga… Oi, man tuoj bus priepuolis… Aš čia jau praktiškai mirties patale guliu… Smurtautoja draudžia aukai ištrūkti iš smurto voratinklio – tu mane žudai, šventą moterį, kuri gyvenimą tau paaukojo…
Vaikams labai sunku ištverti tokią prievartą ir neprasigerti. Kokiu šunsnukiu reikia būti, kad išvažiuotum į kitą miestą ir susitvarkytum savo gyvenimą, nužudęs tuo motiną. Nenuostabu, kad šie vaikai galiausiai apsisprendžia pasilikti su savo kankintoja.
Įsivaizduokite vaizdelį. Sūnus su mylima mergina ruošiasi važiuoti prie jūros, o mama, užsimetusi apdriskusį riebaluotą chalatą pamokslauja tarpduryje drebančiu mirštančios nelaimingosios balseliu:
-Aš noriu pasakyti tau teisybę, sūnau. Niekas kitas tau jos nepasakys, išskyrus mamą. Aš tau visą gyvenimą paaukojau ne tam, kad kažkokios šliundros tavimi paskui naudotųsi. Ir dėl to tu privalai…
Šitie vaikai nesukuria savo šeimų, negyvena savo gyvenimo. Jie lieka su mama ir dažniausiai prasigeria, nes tai bene vienintelis būdas bent trumpam kažkaip nuo jos pabėgti. O tai, savo ruožtu, suteikia teisę galutinai įsisiautėjusiai šventajai skųstis, kad ji, kaip tikra šventoji, priversta kentėti šitą siaubingą alkoholiką sūnų.
Alkoholikų žmonos, kaip taisyklė, užsiima tuo pačiu, mėgaujasi savo šventumu. Jeigu vyrui per stebuklą pasiseka nuo jos pasprukti, jis dažniausiai labai greitai pasveiksta nuo alkoholizmo. Gali sutikti normalią moterį, kuri matys jį tikrą, girdės jo mintis, supras jo jausmus. Ir jeigu ji jo nežemins ir netryps, pasitelkusi moralę, kad užčiauptų jam burną – vyriškis taps laimingu žmogumi ir puikiu vyru.
Moralė – tai šeimyninio teroro forma. Tau užkemšama burna, uždraudžiama prieštarauti smurtautojui, dangstantis morale ir dorove. Bet kokiam bandymui kažką pasakyti tuojau pat užkertamas kelias žodžiais: „Tu niekšas, išgama ir tau turi būti gėda.”, „Būdama tavo vietoje, aš apskritai burnos nepraverčiau”.
Ką daryti žmogui, užkibusiam moralistui ant kabliuko? Koks išsigelbėjimo receptas?
-
Paskaitykite žmogaus teisių konvenciją. Pasirodo, žmogus turi teisę gyventi, turi žodžio laisvę ir teisę savarankiškai daryti sprendimus. Pasinaudokite šiuo dokumentu, legalizuodami savo teisę savarankiškai galvoti ir jausti;
-
Paskaitykite Darvino teoriją. Jeigu visi mažyliai atidavinėtų skolą juos į pasaulį paleidusiems tėvams, populiacija išgyventų lygiai dvi kartas ir apie jokią tolesnę evoliuciją nebūtų kalbos;
-
Sukaupkite ryžto ir netgi įžūlumo supažindinti agresorių su 1 ir 2 punktu. Jis išgirs, ką norite pasakyti, ne anksčiau nei iš dešimto karto, dėl to reikalingas atkaklumas;
-
Susidarykite bent 20-ies savo norų sąrašą ir jį realizuokite. Kai pasibaigs, įrašykite dar 20 norų;
-
Susikurkite palaikymo grupę, kuri jus girdės, kuri laikysis panašių pažiūrų ir padės priešintis „namų Stalinui”;
-
Pradėkite gyventi savo gyvenimą, vadovautis savo protu ir jausmais. Šitaip žengsite pirmuosius žingsnius link laimės ir sveikatos;
-
Jeigu sunku sukaupti jėgų tokiam žūtbūtiniam karui ir sudėtinga susikurti išsilaisvinimo iš vergijos strategiją – kreipkitės į specialistą.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…