Kodėl taip svarbu atrasti save?

Daugelis žmonių tam tikru gyvenimo momentu, kuris dažniausiai sutampa su vienu iš amžiaus krizių etapų, staiga supranta, kad nebegali daryti to, ką darė daug metų. Visą tą laiką jie arba gyveno „kaip visi“, siekdami visuomenės pritarimo, arba jiems nuoširdžiai patiko jų užsiėmimas, o paskui patikti nustojo ir atsirado jausmas, tarsi žmogus „išaugo iš ankštų marškinėlių“ ir atėjo laikas judėti toliau.

Kažkam pasisekė ir jis tiesiog negali neužsiimti tuo, kas jam iš anksto nulemta: menininkai, muzikantai, aktoriai, poetai ir dainininkai, kurie nuo vaikystės ryškiai pademonstravo savo talentus ir su malonumu juos ugdė, jei buvo tokia galimybė.

Tačiau yra daug žmonių, kurie arba neturėjo galimybės išsiugdyti savo gabumų, o paskui laikas praėjo, arba tiesiog neturėjo tokių ryškių gabumų… Ir ką gi tada daryti?

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Svarbiausia – suprasti ir priimti faktą, kad jūsų jausmai yra visiškai normalūs, net jei aplinkiniai nesupranta ir nepalaiko jūsų noro ką nors pakeisti. Reiškia, atėjo jūsų laikas, laikas atrasti save, išgirsti savo širdies balsą.

„Kaip ir visi“ – ne pats geriausias variantas, ypač jei žmogui jau daugiau nei 30–40 metų. Šiame etape žmonės dažniau susimąsto apie savo unikalų gyvenimo kelią, apie savo individualumą. Kažkas jau ir anksčiau pradėjo ieškoti, o kažkas ir gilioje senatvėje dejuoja dėl pražiopsotų galimybių ir prašvilpto laiko… „Kaip ir visi“ – būti laimingam pasiseka toli gražu ne visada. Visi žmonės labai skirtingi ir kiekvienas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Kažkas su dideliu malonumu plauna indus ir bus talentingas namų valymo meistras arba paklausi namų tvarkytoja. Kažkas su susidomėjimu sveria prekes, spaudinėja kasos aparato mygtukus, išduoda čekius ir šypsosi klientams, o kažkas siuva, piešia, moko vaikus, išranda lėktuvus… Todėl „Kaip ir visi“ – jau nesigaus, nebent turite kokį tuziną atsarginių gyvenimų.

Paprasti pavyzdžiai: dramblys gali lengvai ir greitai pasiekti šaką su bananu, o sraigė iki to banano turės ropoti visą savo sraigišką gyvenimą, jeigu, žinoma, pasiseks ir anksčiau ja nepapietaus koks nors paukštis. Šuo mielai bėgios ir žais kieme, kiekvieną kartą atnešdamas tą pačią lazdą su vis didesniu azartu. O paukščiui reikia naršyti dangaus platybėse, jis per kelias minutes nuskrenda ištisus kilometrus, ir žaisti tame pačiame kieme kiekvieną dieną jam bus pasibaisėtinai nyku ir nuobodu.

Žmogus gali turėti gabumų, tačiau savo darbe turi daryti kažką visiškai kito ir priešingo: pavyzdžiui, nesiseka jam ataskaitos, jis mėgsta ir moka piešti, o vadovas, žinoma, visada bus juo nepatenkintas, kadangi ataskaitos kreivos ir šleivos, o piešiniai šiam darbui niekam nereikalingi. O štai ateis į šio žmogaus vietą koks nors kruopštus ir ramus intravertas – ir laiku pateikiamos ataskaitos sužibės visu savo spindesiu.

Paleiskite save iš nemėgstamo darbo! Ištrūkite iš užburto rato! Atraskite tas savo stipriąsias puses, kurias ugdydami jaučiate malonumą, kaip vaikystėje žaidimuose: kai visi žaidė tai, kas patinka ir tai, kas buvo jiems įdomu, rinkosi mėgstamus žaislus ir vaidmenis. Susiraskite tai patys arba su psichologo pagalba ir pagaliau pamatysite savo kelią, galbūt šiek tiek ir apsamanojusį, krūmais apaugusį per tuos metus. Tačiau tai jūsų kelias – unikalus, individualus, kuris į jūsų gyvenimą atneš harmoniją, džiaugsmą ir sėkmę!