Kas trukdo būti objektyviems

Kognityvūs iškraipymai – tai sistemingos klaidos žmogaus mąstyme, savotiški loginiai spąstai. Tam tikrose situacijose mes linkę elgtis pagal iracionalius šablonus, netgi kai manome, jog vadovaujamės sveiku protu.

KONTROLĖS ILIUZIJA

Žmonės linkę pervertinti savo įtaką įvykiams, kurių gera baigtimi jie suinteresuoti. Šį reiškinį 1975 metais atrado amerikiečių psichologė Elen Langer per eksperimentą su loterijos bilietais. Dalyviai buvo padalinti į dvi grupes. Žmonės iš pirmos grupės galėjo patys pasirinkti loterijos bilietus, o antros grupės nariams juos dalino be teisės rinktis. Prieš dvi dienas iki lošimo eksperimentatoriai siūlė abiejų grupių nariams pakeisti savo bilietus į kitus, skirtus naujai loterijai su didesniais šansais išlošti.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Akivaizdu, kad pasiūlymas buvo naudingas, tačiau tie dalyviai, kurie patys pasirinko bilietus, neskubėjo su jais atsisveikinti – tarytum tai, kad jie asmeniškai išsirinko galėjo kažkaip, paveikti išlošimo tikimybę.

NULINĖ RIZIKA

Įsivaizduokite, kad galite pasirinkti: sumažinti nedidelę riziką iki visiško nulio arba žymiai sumažinti didelę riziką. Pavyzdžiui, suvesti iki visiško nulio aviakatastrofas arba smarkiai sumažinti automobilių avarijų skaičių. Ką pasirinktumėte?

Remiantis statistikos duomenimis, teisingiau būtų rinktis antrą variantą: mirtingumas aviacijoje gerokai mažesnis už mirtingumą keliuose – taip kad toks pasirinkimas išgelbėtų gerokai daugiau gyvybių. Ir visgi tyrimai rodo, kad dauguma žmonių renkasi pirmą variantą: nulinė rizika kokioje nors sferoje atrodo priimtinesnė, net jeigu jūsų šansai tapti lėktuvo katastrofos auka yra niekingai maži.

SELEKTYVUS SUVOKIMAS

Tarkime, jūs nepasitikite GMO. Ir jeigu ši tema jus smarkiai jaudina, tai tikriausiai sekate naujienas apie genetiškai modifikuotus organizmus. Skaitydami, vis labiau ir labiau įsitikinate savo teisumu: pavojus akivaizdus. Bet štai kur bėda: didelė tikimybė, kad skiriate gerokai daugiau dėmesio naujienoms, kurios patvirtina jūsų požiūrį, nei argumentams, ginantiems GMO. Vadinasi, tampate neobjektyvus. Toks žmonių polinkis skirti dėmesį informacijai, kuri dera su jų lūkesčiais ir ignoruoti visa kita, vadinamas selektyviu suvokimu.

LOŠĖJO KLAIDA

Lošėjo klaida dažniausiai tyko azartinių žaidimų mėgėjų. Dauguma jų mėgina rasti tarpusavio ryšį tarp kažkokio atsitiktinio įvykio trokštamos baigties tikimybės ir jo ankstesnių baigčių. Pats paprasčiausias pavyzdys – monetos mėtymas: jei devynis kartus iš eilės iškrito „herbas”, dauguma žmonių sekantį kartą statys už „skaičių”, tarsi pernelyg dažnas „herbo” iškritimas galėtų padidinti „skaičiaus” šansus. Realiai taip nėra, šansai visada lieka vienodi – 50:50.

IŠGYVENUSIOJO KLAIDA

Šitą loginę klaidą pastebėjo per II Pasaulinį karą, tačiau įkliūti į panašius spąstus galima ir taikos metu. Per karą JAV karinė vadovybė nutarė sumažinti bombonešių nuostolius ir nuleido iš savo aukštybių direktyvą: mūšių metu išsiaiškinti, kokias lėktuvų dalis reikia papildomai apsaugoti. Buvo pradėti tirti sugrįžę lėktuvai. Aptiko daugybę pažeidimų ant sparnų ir uodegų – tas vietas ir nutarė papildomai apšarvuoti. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė logiškai, tačiau, laimei, į pagalbą kariškiams atėjo pastabus statistikas Abrahamas Valdas. Jis paaiškino, kiek mažai tetrūko iki tragiškos klaidos. Juk iš tikrųjų sušaudytos vietos ant sugrįžusių lėktuvų korpusų bylojo apie lėktuvų stipriąsias vietas, o ne apie silpnąsias. Lėktuvai, kuriuos „sužeidė” į kitas vietas, pavyzdžiui, variklius ar kuro bakus, paprasčiausiai negrįžo.

Apie tai verta susimąstyti ir dabar, kai ruošiamės daryti skubotas išvadas, remdamiesi nesimetriška informacija apie kažkokias dvi grupes.

SKAIDRUMO ILIUZIJA

Jūs patekote į situaciją, kai sumeluoti tiesiog būtina. Tačiau kaip sudėtinga tai padaryti – atrodo, kad jus kiaurai permato ir bet koks nevalingas judesys išduos nenuoširdumą. Pažįstamas jausmas? Šita „skaidrumo iliuzija” – tai žmonių polinkis pervertinti aplinkinių sugebėjimus suprasti jų tikruosius motyvus ir pergyvenimus.

1998 metais psichologai atliko eksperimentą su Kornelio universiteto studentais. Atskiri studentai skaitė klausimus iš kortelių ir atsakinėjo iš jų, sakydami tiesą arba melą, priklausomai nuo to, kas buvo parašyta kortelėje. Auditorijai buvo pasiūlyta nustatyti, kada pasisakantys meluoja, o pasisakančių paprašė įvertinti savo šansus apgauti kitus. Pusė melagių nutarė, kad juos demaskuos. Realiai gi demaskavo tik ketvirtadalį. O tai reiškia, kad melagiai smarkiai pervertino klausytojų pastabumą.

Kodėl taip vyksta? Greičiausiai dėl to, kad mes patys pernelyg daug žinome apie save. Ir dėl to galvojame, kad mūsų žinojimas akivaizdus ir išoriniam stebėtojui. Tačiau skaidrumo iliuzija veikia ir atgaline tvarka: mes pervertiname savo pačių sugebėjimą atpažinti kitų žmonių melą.

BARNUMO EFEKTAS

Paplitusi situacija: žmogus skaito leidinį ir užtinka horoskopą. Jis, žinoma, netiki visom tom „nesąmonėm”, tačiau nutaria perskaityti horoskopą grynai pramogos dėlei. Tačiau keistas dalykas: jo ženklo charakteristika labai tiksliai sutampa su tuo, ką jis pats galvoja apie save.

Tokių dalykų nutinka net skeptikams, psichologai pavadino šį reiškinį „Barnumo efektu” – XIX amžiaus amerikiečių cirkininko ir miklaus manipuliatoriaus garbei. Dauguma žmonių linkę laikyti pakankamai apibendrintus ir miglotus aprašymus tiksliais savo asmenybės apibūdinimais. Ir, be abejo, kuo pozityvesnis aprašymas, tuo daugiau sutapimų.

SAVAIME IŠSIPILDANČIOS PRANAŠYSTĖS EFEKTAS

Dar vienas kognityvus iškraipymas, kuriuo naudojasi nesąžiningi pranašautojai. Jo esmė ta, kad tiesos neatspindinti pranašystė, kuri skamba įtikinamai, gali priversti žmones nevalingai imtis žygių, kad tas pranašystes įgyvendintų. Rezultate pranašystė, kuris objektyviai turėjo ne tiek jau ir daug šansų išsipildyti, staiga pasirodo esanti teisinga.

Klasikinį tokios pranašystės variantą savo apsakyme „Raudonosios burės” aprašė Aleksandras Grinas. Prasimanėlis Eglis išpranašauja mažajai Asol, kad jai užaugus, atplauks princas su laivu raudonomis burėmis. Asol karštai tiki pranašyste ir apie ją sužino visas miestas. O paskui, įsimylėjęs į merginą kapitonas Grėjus sužino apie pranašystę ir nutaria įgyvendinti Asol svajonę. Ir Eglis lieka teisus, nors istorijos puikią pabaigą užtikrino anaiptol ne pasakiški mechanizmai.

FUNDAMENTALI ATRIBUCIJOS KLAIDA

Mes linkę aiškinti kitų žmonių elgesį jų asmeniniais ypatumais, o savo poelgius aiškiname objektyviomis aplinkybėmis, ypač jei kalba eina apie kažkokius trūkumus ir nesklandumus. Tarkime, kitas žmogus tikriausiai vėluoja dėl savo nepunktualumo, o savo pavėlavimą visada galima pateisinti sugedusiu žadintuvu ar gatvių kamščiais. Ir kalba čia eina ne tik apie oficialius pasiteisinimus, bet ir apie vidinį situacijos matymą, o toks požiūris trukdo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip kad norintiems padirbėti su savimi reikia turėti galvoje šią fundamentalią atribucijos klaidą.

MORALINIO PASITIKĖJIMO EFEKTAS

Žymus liberalus žurnalistas pasirodę esąs homofobu, kunigas pavogė parapjiečių surinktus pinigus, o parlamentarą, kovojantį už šeimos vertybes, nufotografavo striptizo klube. Šiuose, regis, išskirtiniuose atvejuose, esama nelinksmo dėsningumo – jis vadinamas „moralinio pasitikėjimo efektas”. Jeigu žmogus įgyja tvirtą teisuolio reputaciją, kažkuriuo momentu jam gali susidaryti iliuzija, kad jis iš tiesų be nuodėmės. O jeigu jau jis toks geras, tai nedidelė silpnybė nieko nesugadins.

PRIEINAMOS INFORMACIJOS KASKADOS

Tai kognityvus iškraipymas, kuriam daug skolingos visos pasaulio ideologijos: kolektyvinis tikėjimas kažkokia idėja tampa gerokai įtikinamesnis, jeigu šita idėja bus be paliovos kartojama viešame diskurse. Mes dažnai susiduriame su šiuo efektu kalbėdamiesi su senelėmis: dauguma pensininkų įsitikinę, kad viskas, apie ką pakankamai dažnai kalbama per televiziją, yra tiesa. O štai nauja karta greičiausiai pajaus šitą efektą per Feisbuką.