Gyvenime iškyla daug problemų. Turi jų ir artimieji, ir pažįstami, mums dažnai tenka išklausyti jų skundus. Iš vienos pusės, tai natūralu, žmonėms reikia išsikalbėti. O iš kitos pusės – pastovus skundų klausymasis atima iš mūsų energiją. Puiku demonstruoti empatiją ir užjausti savo artimuosius, kaip jiems blogai, tačiau pastovus skundų klausymasis yra paprasčiausiai kenksmingas. O atsisakyti tai daryti gana sudėtinga. Mes juk nenorime „skundalių” akyse pasirodyti bejausmiais egoistais? Dėl to svarbu mokėti identifikuoti tokias situacijas, žinoti, kaip jos gali paveikti jūsų gyvenimą ir išmokti teisingai į jas reaguoti.
Kodėl neverta klausytis skundų?
Tokie žmonės keikia gyvenimą, laiko save aukomis, skundžiasi viskuo ir visais, tačiau nieko nedaro, kad pakeistų situaciją. Tam tikrą laiką normaliai reaguojame į skundus (ką gi daryti, jei žmogus pakliuvo į sudėtingą situaciją ir jam nesiseka…), tačiau paskui pradedame suprasti, kad bėda slypi pačiame žmoguje, kad polinkis skųstis tapo jo gyvenimo stiliaus dalimi.
Jis naudoja skundus (sąmoningai ar nesąmoningai) kaip manipuliacijos priemonę, kad sukeltų jums kaltės jausmą, užuojautą, gailestį ir tuo pat metu atsikratytų atsakomybės už tai, kas su juo vyksta.
Neretai pasiduodame šiai manipuliacijai ir jaučiamės įsipareigoję spręsti jo problemas ar bent jau su užuojauta išklausyti jį ir paguosti.
Kas vyksta su mumis, kai pastoviai klausomės kieno nors skundų
Tokie „skundaliai” dažnai moka ištirpdyti pašnekovus, mes neretai įsijaučiame į jų realias ar išgalvotas nelaimes ir pradedame laikyti jų problemas savomis. Tai atima iš mūsų labai daug energijos. Emocinė būsena keičiasi, mūsų jausmu dabar didžia dalimi lemia situacijos, į kurias patenka kitas žmogus.
Frustracija, kaltė ir liūdesys sukelia hormoninius pokyčius smegenyse, o dėl jų gali prasidėti:
-
Emocinis disbalansas;
-
Sunkumai sprendžiant savas problemas;
-
Sutrikusi koncentracija;
-
Negatyvios mintys…
Ką galima padaryti, kad neužkibtume ant tokių „skundalių” kabliuko?
Gyvenimas dažnai pažeidžia ir supainioja planus, kartas nuo karto tenka susidurti su kliūtimis, netikėtumais, problemomis. Patyrę nesėkmę, puolame į frustraciją, jaučiame kartėlį, tačiau būtų labai neprotinga užsiciklinti ties šia būsena. Mes švaistome negatyviems jausmams ir skundams energiją, kurią galėtume panaudoti problemoms spręsti. Būtent taip savo energiją švaisto „skundaliai”, ir neverta jiems talkininkauti, mes visiškai neprivalome klausytis nesibaigiančių aimanavimų ir paversti kitų žmonių problemas savomis. Mes negalime spręsti svetimų problemų, mums pakanka per akis savų.
O ką gi tokiu atveju daryti?
Išlaikyti distanciją. Visada, kai tik tai įmanoma, išsaugok distanciją tokių žmonių atžvilgiu, juk jie stengiasi tavimi manipuliuoti. Kuo mažiau įsiklausai į jų skundus, tuo greičiau jie supras, kad tu nesiruoši „suprasti” jų negatyvių pergyvenimų ir atiduoti jiems savo energijos.
Leisk „skundaliui” suprasti, kad jo problemos – tai jo problemos. Jeigu jau suradai laiko išklausyti skundams, duok suprasti besiskundžiančiam, kad pati didžiausia problema – tai jo paties požiūris į situaciją ir apskritai gyvenimą. Pasistenk pernelyg neįsijausti į situaciją ir patark išspręsti problemą savo jėgomis.
Nerodyk silpnumo. Kadangi turi reikalą su manipuliatoriumi, neverta demonstruoti savo pasirengimo spręsti jo problemas. Tu gali, žinoma, pajausti empatiją žmogui, tačiau stenkis kontroliuoti situaciją ir nepulk teikti pagalbos, jei problema tavęs niekaip neliečia.
Nusibrėžk ribas. Tu turi teisę pareikalauti iš šio žmogaus nesidalinti su tavimi tragedijomis ir nekamuoti skundais. Jei pavargai klausytis viso to negatyvo, pasakyk žmogui, kad tau tai nepatinka ir tu nebenori, kad jis piltų ant tavęs savo skundų srautą.
Turi draugą ar giminaitį, kuris visą laiką skundžiasi? Laikas veikti. Nežaisk jų žaidimų, kitaip pajausi, kad nežinia kodėl įsileidai į gyvenimą didžiulius kiekius negatyvo.