Rūpintis kitais yra puiku. Rūpestis – puikus būdas parodyti, kad kitas žmogus yra jums svarbus ir tai yra viena svarbiausių artimų santykių sudėtinių dalių.
Ir vis dėlto, nežiūrint į visą rūpinimosi akto pozityvumą, psichologiniu požiūriu tasai rūpinimasis gali būti sveikas ir nelabai.
Nesveikas rūpinimasis susijęs su formule, pagal kurią „vienu ir tuo pačiu momentu aš galiu rūpintis arba savais interesais, kas yra egoistiška, arba tavais, kas yra pagirtina”. Tas, kuris rūpinasi, situaciją mato kaip „arba tavo interesai, arba mano” ir pasirenka tavuosius, kaip svarbesnius.
Toks rūpinimasis – tai neišvengiamas savų interesų aukojimas, suvokimas, kad tavo ir kitų žmonių interesai konfliktuoja ir yra absoliučiai nesuderinami.
Nesveiką rūpinimąsi motyvuoja savo paties menkumo suvokimas, kai atrodo, jog negalima „legaliai” pasirūpinti savimi be kaltės ar gėdos jausmo.
Pasiaukojimo perteklius būdingas žmonėms, kuriuos slegia chroniškas kaltės ar/arba savo niekingumo, menkumo jausmas. Ir rūpinimosi aktas, kurio pagrindą sudaro toks pasiaukojimas, tėra būdas bent šiek tiek pataisyti pašlijusį savo vertės pojūtį.
Iš kitos pusės, kaip neatrodytų paradoksalu, nesveikai besirūpinantis žmogus linkęs jausti nuosavą reikšmingumą, prisiimdamas atsakomybę už kito žmogaus gyvenimą. O neretai jis ne perima, o atima iš kito žmogaus atsakomybę už savo gyvenimą. Jis jaučia aštrų poreikį būti didelis ir svarbus kitų žmonių akyse.
NESVEIKAS RŪPINIMASIS
-
Besirūpinantis žmogus chroniškai aukoja savus interesus;
-
Besirūpinantis rūpinasi taip, kaip jam atrodo reikalinga, neatsižvelgdamas į tai, ko iš tikrųjų reikia tam, kuriuo rūpinamasi;
-
Besirūpinantis visiškai nepaiso savo aukos tariamų „nereikia”, kai aukai nereikia jokio rūpinimosi ir ji kartais jam netgi priešinasi;
-
Svarbūs besirūpinančio interesai atidedami ateičiai kaip nereikšmingi;
-
Besirūpinantis savus interesus laiko egoistiškais;
-
Besirūpinantis geriau žino, ko reikia tam, kuriuo rūpinasi;
-
Besirūpinantis žvelgia į savo globotinį su gailesčiu, kaip į silpną, nieko nesugebantį, nepilnavertį;
-
Besirūpinantis jaučia sutrikimą, gėdą ar kaltę, kai jam tenka pasakyti kitiems žmonėms „ne”;
-
Besirūpinantis jaučiasi vertingu žmogumi tik tada, kai atlieka kažkokią funkciją kitam žmogui, tarsi toks „naudingumas” būtų svarbiausias jo vertės matas.
Sveikas rūpinimasis
-
Dėmesys kito žmogaus jausmams. Besirūpinančiam svarbu, kad pagalba būtų priimta lengvai, kad tasai, kuris priima, nesijaustų silpnu ir nepilnaverčiu;
-
Kito žmogaus poreikių ir pastangų, juos realizuojant, supratimas. Besirūpinantis remiasi tuo, kad tas, kuriuo rūpinamasi, geriau žino, ko jam reikia;
-
Sveikas rūpinimasis – natūralus kito žmogaus reikšmingumo pripažinimas. Jeigu mums svarbus kitas žmogus, mes juo rūpinamės;
-
Sveikas rūpinimasis – tai pagarba tam, kuriuo rūpinamasi. Kitas žmogus yra tau lygus.
Sveikas rūpinimasis – tai vienas svarbiausių artimų santykių elementas.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…