Esame pratę vertinti save, remdamiesi naudingumo ir reikalingumo kriterijais. Šis įprotis taip giliai įsišaknijęs, kad jo netgi nepastebime. Vertėtų išsiaiškinti, kas slypi už šių dviejų žodžių, koks jų psichologinis turinys.
Reikalingumas
Su reikalingumu situacija sunkesnė, dėl to pradėsime nuo jo. Ar pastebėjote, kaip mūsų kalboje susiję žodžiai „reikalingas” ir „mylimas”? Labai dažnai posakiu „tu man reikalingas” mes visiškai nuoširdžiai, be jokių piktų kėslų pakeičiame prisipažinimą „aš tave myliu”. Ar jaučiate skirtumą tarp šių dviejų prisipažinimų meilėje?
Atmetus lyriką ir pasižiūrėjus į tikrą žodžio „reikalingas” reikšmę, atrasime jame savininkiškumą, troškimą pasinaudoti. Man reikia šito dalyko. Kad pasinaudočiau juo kokiais nors konkrečiais tikslais. Tas dalykas man reikalingas, kad atliktų konkrečią funkciją (tarkime, man reikia tušinuko, kad galėčiau rašyti).
Jeigu vietoje „myliu” žmogus sako „tu man reikalingas”, kalba greičiausiai eina apie priklausomybę santykiuose, o ne apie meilę.
„Aš reikalingas” skamba kaip „aš gerai atlieku savo funkciją”, „manimi galima puikiai naudotis”.
„Aš nereikalingas” reiškia, kad neradau savo vietos, mano funkcijų nėra kur panaudoti, niekas dar nesugalvojo, kaip mane panaudoti.
Norite būti reikalingas? Be jokios abejonės, šito išvengti kai kuriose gyvenimo sferose neįmanoma. „Aš reikalingas savo įmonei kaip geras specialistas”. Taip, išties reikalingas. Mane panaudoja kaip specialistą.
Tačiau matuoti savo vertingumą tuo, kiek kokybiškai tavimi naudojasi?! Man toks variantas kategoriškai nepatinka.
Nebūkite reikalingais būkite vertingais!
Savo terapijos praktikoje aš siūlau klientams atskirti šias sąvokas. Ir dirbame, kad to pasiektume. Atsiskleidžia didžiulis potencialas.
Naudingumas
Dažnai tenka klausytis skundų: „Esu visiškai niekam nenaudingas žmogus”. O kartais tai skamba kaip kaltinimas: „Jis visiškai niekam nenaudingas”. Tačiau juk čia dar daugiau naudojimosi žmogumi! Naudingas – tai duodantis kažkam naudos. Šį žmogų galima panaudoti štai taip ir gauti štai tokį efektą.
O kodėl, atvirai kalbant, žmogus turėtų būti naudingas? Juk jis ne buitinis prietaisas, kurį įsigijote konkretiems darbams. Ne dulkių siurblys ir ne skalbimo mašina.
Žmogus – tai tikslas, o ne priemonė!
Mes leidžiame sau prisipirkti nenaudingų daiktų. Drabužiai, telefonai, papuošalai… Tiesiog dėl grožio. O žmones kažkodėl vertiname pagal jų duodamą naudą.
Aš neraginu atsisakyti viso to, ką naudingo darote. Jokiu būdu. Aš raginu liautis vertinti save pagal šiuos kriterijus. Noriu, kad savivertė nepriklausytų nuo naudingumo ir reikalingumo.
Liaukitės būti naudingi!