Ne per seniausiai teko susidurti su agresija. Tai buvo laiškas, kurį atsiuntė vienas psichologas. Autorius buvo įsitikinęs, kad aš bjauriai apie jį kalbu ir pažėrė daugybę kaltinimų, pasmerkė mano charakterį, suabejojo profesionalumu. Rankos drebėjo nuo šoko, kai skaičiau tą laišką. Kodėl kažkoks žmogėnas leidžia sau siuntinėti tokius agresyvius laiškus?
Vienas iš psichologo privalumų – padėdamas klientui, gali ir pats mokytis susidoroti su panašiomis situacijomis, jeigu jų pasitaiko asmeniniame gyvenime.
Iš savo praktikos klinikoje žinojau, kad nors tas išpuolis mane ir sukrėtė, laiškas visgi daugiau byloja apie autoriaus emocines problemas, nei apie mane kaip asmenybę.
Žinojau, kad laišką būtina kruopščiai apmąstyti ir dar kruopščiau pasverti atsakymą. Ir norėjosi, kad tas atsakymas atspindėtų mano vertybes bei nuostatas, netaptų spontaniška reakcija į netikėtą išpuolį.
Kai mus atakuoja, jaučiame instinktyvų norą pulti patį užpuoliką. Tokia yra spontaniška, instinktyvi gynyba. Tačiau atsakomoji ataka tik sustiprina užpuoliką ir jo negatyvią nuomonę apie mus kaip asmenybę.
Be to, vėliau teks dėl tokios reakcijos gailėtis, ypač jeigu jūsų elgesys neatitiko jūsų pačių vertybių.
Dar viena populiari reakcija – ignoruoti ataką, neatsakyti į kaltinimus ar pretenzijas. Kartais tai išties neblogas būdas, tačiau užpuolikas gali pamanyti, jog tylėjimu pripažįstate savo kaltę.
Kaip adekvačiai reaguoti į asmeninius išpuolius? Štai keli patarimai.
Nepriimkite išpuolio pernelyg asmeniškai. Pasistenkite „išjungti” save iš situacijos ir žvelkite į ataką kaip į agresoriaus problemą – tai jo emocinių trūkumų ir bendravimo įgūdžių deficito rezultatas. Ataka niekaip nesusijusi su jumis kaip asmenybe.
Atsikratykite poreikio visiems patikti. Susitaikykite su faktu, kad ne visi jus mylės ir vertins. Šitaip nekils noras siekti, kad agresorius pakeistų savo nuomonę apie jus. Suvokdami, koks esate, būsite pajėgus nešališkai, be išankstinių nuostatų žvelgti į save ir savo įsitikinimus.
Turite suprasti, kad tai visiškai normalu – pykti, kai jus užsipuola. Pyktis suteikia energijos, būtinos veikti ir judėti į priekį.
„Pagaukite” tą gėdos jausmą, kuris gali kilti atakos metu. Gėda gali kilti net jeigu agresoriaus kaltinimuose nėra nė lašo teisybės. Gėda sukelia norą slėptis ir neturi nieko bendro su reakcija į ataką, nesvarbu, teisingos agresoriaus pretenzijos ar neteisingos. Paklauskite savęs, kodėl atakuojančio žodžiai sukėlė jums diskomfortą. Jeigu jo žodžiuose esama tiesos grūdo, išsiaiškinkite: ar tai tas dalykas, su kuriuo galite gyventi toliau, o gal reikėtų pasikeisti – ne tam, kad liktų patenkintas agresorius, o savo paties labui. Kaip ten bebūtų – arba paleiskite šitą jausmą, arba susikurkite konstruktyvių pokyčių planą.
Pasitikrinkite savo vertybes. Asmeniški išpuoliai gali priversti suabejoti savo vertybėmis. Galite pajausti gėdą, skausmą, nerimą arba vienatvės, atstumtumo jausmus. Agresyviai reaguodami, pastebėsite, kad jūsų veiksmai nustojo atitikti jūsų įsitikinimus, ir tai tik patvirtins neigiamą agresoriaus nuomonę apie jus.
Patikrinkite, kiek jūsų vertybės įtakoja jūsų elgesį. Kitaip sakant, patikrinkite, ar esama ryšio tarp jūsų įsitikinimų ir konkrečių poelgių. Yra didelis skirtumas tarp deklaravimo, jog „Aš esu jautrus žmogus” ir realios pagalbos draugams, kaimynams, kitiems aplinkiniams. Dėl to, kai agresorius jus atakuos, galėsite prisiminti savo gerus darbus ir toliau jais užsiimti. Jums nereikės kontratakuoti, už jus kalbės patys poelgiai.
Kaip atsakiau į asmeninį išpuolį? Parodžiau laišką kolegoms, aptariau savo reakciją su tais, kuriais pasitikiu. Apgalvojau viską, ką žinojau apie savo charakterį ir elgesį. Paskui parašiau trumpą ir malonų atsakymą, nurodydama, kad išdėstytus laiške faktus galima būtų interpretuoti ir kitaip. O taip pat pasiūliau susitikti ir aptarti visa tai.
Ar tikėjausi, kad laiško autorius atsisakys savo kaltinimų ar netgi atsiprašys? Taip.
Ar jis tai padarė? Ne.
Aš iki šiol nesuprantu, kodėl tas žmogus nusprendė parašyti man laišką. Tačiau išsaugojau ramybę širdyje, kadangi žinau, jog atsakiau tokiu būdu, kuris visiškai atitinka mano vertybes.
Asmeninis išpuolis padarė mane stipresne. Didelei mano pačios nuostabai, pasijutau dėkinga agresoriui už tai, kas įvyko. Aš atradau savyje daug dalykų, kurių nesuvokiau iki tos dienos, kai gavau laišką.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…