Galbūt esate Pelenė? Tik patys to nežinote? Nesvarbu, koks jūsų vardas, kokia pavardė, aplinkiniams jūs – Pelenė. Ir jūsų uždavinys – atlikti darbus, teikti pagalbą, būti visą laiką pasiruošusiems atbėgti į talką. Būti geriems, kruopštiems, darbštiems. Turite visą laiką darbuotis ir vykdyti svetimus nurodymus.
O jei nudirbsite visus darbus, prisėsite atsipūsti minutėlei, jums tučtuojau pakiš maišą ryžių, sumaišytų su žirniais. Užkraus kokį nors beprasmišką darbą. Nueik į parduotuvę ir nupirk musgaudį. Arba pakasyk man nugarą. Tik nesiilsėk, man nemalonu į tai žiūrėti – štai ką pasakys jūsų „pamotė”.
Pelene galima tapti ir šeimoje, ir darbe. Nesvarbu, kur dirbate: dėstote universitete ar parduodate gatvėje sumuštinius. Galima visiškai nepastebimai pavirsti Pelene, jei esate pernelyg nuolaidus, geras ir paslaugus žmogus. Tačiau tai suprasite ne iš karto. Suprasite gerokai vėliau, kai už darbą jums jau ir mokėti nustos. Ir į pokylių salę neįsileis. Pavyzdžiui, neduos atostogų ar draugai į svečius nustos kviesti.
Yra keli pagrindiniai požymiai, kad tapote Pelene.
Į jus pastoviai kreipiasi su prašymais kažką padaryti už kitą žmogų. Atnešti, paduoti, užbaigti svetimą darbą, pasėdėti su vaiku, nuvežti ką nors į aerouostą, panešti kažką sunkaus, paskolinti pinigų… Dažniausiai jus siekia apkrauti kokiais nors darbais. O kai kurių darbų netgi neprašo nudirbti, tiesiog smarkiai papuotaus, o indų neišplaus. Tai jūsų pareiga. Ir tų pareigų vis gausėja sulig kiekviena diena.
Jus laiko geru ir dažnai apie tai kalba. „Daugiau neturiu į ką kreiptis šiuo klausimu, o jūs toks geras! Padirbėkite sekmadienį… Paneškite štai tą sunkų lagaminą… Ir ratus automobiliui pakeiskite, vis tiek sėdite be darbo, o juk jūs toks geras!”
Neturite asmeninių pinigų. Tiksliau, pinigų lyg ir yra, tačiau leidžiate juos tik reikalingiems dalykams: butui, repetitoriui, drabužiams, skirtiems kitiems šeimos nariams. O sau pinigų išleisti net negalvojate, tai gali sukelti tikrą pasipiktinimo audrą. Pelenei visiškai pakanka ir užskalbtos suknelės. O darbe, beje, jums pastoviai neprimoka.
Pamėginę kur nors nueiti ar ką nors įdomaus nuveikti, staiga suprantate, kad esate pririštas už kojos. Jums sako, kad niekur eiti nereikia, ir kad visiškai nebūtina užsiimti jums įdomiais dalykais. Štai, pažiūrėk, kiek darbų susikaupė! Skalbimas, lyginimas, remontas, vaikai, namo statyba… Darbe jūsų nepaaukština, verčia dirbti viršvalandžius, labai nenoriai išleidžia atostogų. Visi baisiai nepatenkinti, kai pradedate kalbėti apie atostogas. Štai, pažiūrėk, kiek darbų susikaupė!
Jūs prastai apsirengę. Kažkokie blankūs, našlaitiški ir neypatingai gražūs drabužiai. Taip jau įprasta: sau skiriate tik tai, kas liko nuo kitų. Nenešiojate savo rūbų, o baigiate nešioti kitų žmonių rūbus. Garderobe praktiškai nėra drabužių, skirtų „išeiti į žmones”, neturite ką užsivilkti koncertui ar šventei.
Jums nurodinėja ir kreipiasi su prašymais bet kuriuo paros metu. Jeigu reikia nulėkti į parduotuvę nupirkti spurgų kolegoms darbe – pasiųs jus. Arba patys apsiimsite sulakstyti, nes tai jau tapo jūsų pareiga. Jau įpratote tiekti spurgas ir kavą kolegoms. Arba įpratote atsakyti į skambutį, susijusį su darbu, antrą valandą nakties.
Pelenei padėjo geroji Fėja.. O jums teks pačiam savimi pasirūpinti, jei iš gerumo ir nuolankumo atsidūrėte tokiame nemaloniame vaidmenyje. Teks iš naujo kurti santykius su aplinkiniais, galbūt kai kuriuos ir nutraukti. Pavyzdžiui, išeiti iš darbo ir ieškotis naujo.
Svarbiausia – laiku suprasti, kad aplinkiniai trypia jūsų statusą, naudojasi jūsų resursais, o jūsų pačių visiškai nevertina, tiesiog eksploatuoja. Kaip Pelenę. Net jei tai darydami jus giria ir pagarbiai kreipiasi…