Niekšingas žmogus yra visada neprotingas. Jis nemato toliau savo nosies. Nesugeba numatyti netgi pusės žingsnio į priekį. Momentinis troškimas iškrėsti kam nors šunybę ir širdyje tuo pasidžiaugti, užgožia paskutinius sveiko proto likučius.
Jis negalvoja apie tai, kad kiekviena lazda turi du galus, kad antrasis jam būtinai kaukštelės – apie tai jis nesusimąsto.
Tuo tarpu viskas šiame pasaulyje gyvuoja harmonijoje ir pusiausvyroje. Ir tai net ne ezoterika ir ne karmos dėsnis. Tiesiog mes visi esame susiję. Pastumsite domino kauliuką ir paskutinis atsitrenks į jus. Nes jūs gyvenate visada – viduje, o ne išorėje. Jūsų veiksmų pasekmės, geros ar blogos, bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau paveiks jus pačius.
Nekask kitam duobės – pats įkrisi. Ir taip atsitinka labai dažnai.
Visi žmonės yra savaip reikalingi ir kažkuo naudingi. Jie palaiko optimalią pusiausvyrą. Išmušk vieną grandį, ir viskas ima byrėti.
Netgi priešas gali atlikti apsauginę misiją, jei atidžiai įsižiūrėsite. Nereikia jo liesti.
Yra daug pavyzdžių, iliustruojančių šiuos teiginius.
Vyro sesuo nemyli jo žmonos. Tiesiog šiaip nemyli, be jokios ypatingos priežasties. Ir nutaria suvesti brolį su kitomis moterimis, pastato butelį ant stalo. Džiaugiasi, kad kenkia brolienei, mėgaujasi jos kančiomis. Brolis ilgainiui išsiskiria su žmona, grįžta gyventi į tėvų namus, pas mylimą seserį, pradeda juodai gerti ir vedžiotis ne pačias mieliausias moteris. Degraduoja. Ir kas tai padarė? Kas pasistengė?
Darbe prasideda intrigos prieš paprastą, nuolankų kolegą. Kad jo fone intrigų autorius atrodytų geresnis. Ir kolega kenčia tas patyčias tam tikrą laiką. Dirba gerai, visiems padeda. Bet galiausiai jie visgi jį išstumia iš kolektyvo. Intriguojantis kolega patenkintas. Dabar jam atiteks visa kolektyvo pagarba… Rimtai? Žinoma, ne. Komanda, jau įpratusi iš ko nors tyčiotis, pradeda tyčiotis iš jo. Ir darbo staiga daugiau atsiranda. Pasirodo, išėstas iš kolektyvo žmogus puikiai dirbo, galėjo daug nuveikti ir už save, ir už kitus. O dabar jo nebėra. Paaukštinimo intrigantas tikėjosi tik todėl, kad jam padėjo tasai išstumtasis. Pats savaime jis nieko vertas. Ir kam dabar visi guzai atiteks?
Viena kaimynė apkalba kitą. Prikuria nebūtų dalykų. Ištisomis dienomis suokia savo vyrui apie pasibjaurėtiną kaimynę. O vyras klausosi dieną, klausosi mėnesį, metus…Įsijungia fantazija… Ir jis nutaria eiti į žvalgybą, išsiaiškinti, kas ten ir kaip. O kaimynė, kaip staiga paaiškėjo – gera, kukli, miela moteris. Ji pati neskleidžia jokių paskalų, nieko neapkalbinėja. Ir apskritai labai padori moteris. Štai ir išeina vyras pas ją, palikęs buvusią saviškę, kurios nuodų iki šiol klausėsi nuo ryto iki vakaro. Ir kas gi padoriai kaimynei tokią reklamą padarė?
Niekas nebaudžia už niekšybę. Nes niekšiškas žmogus pats save nubaudžia. Pažeidęs pusiausvyrą savo veiksmais, kasdamas duobę kitam žmogui, jis pats į ją įkrenta.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…