Kaip gi lengvai ir paprastai žmogus gali viską nuvertinti ir sumenkinti. Viskas, kas buvo svarbu ir vertinga, jam staiga tampa nereikalinga ir nereikšminga.
Nuvertinamos emocijos, nuvertinami jausmai, žodžiai, mintys, veiksmai ir rezultatai. Nuvertinami santykiai, pagalba, rūpestingumas. Nuvertinami pinigai. Dovanos.
Kodėl taip atsitinka?
Todėl, kad taip paprasčiau pabėgti ir pasislėpti nuo skausmo, kurį kažkada jau patyrėme ir staiga vėl pamatėme. Todėl, kad taip paprasčiau pasiteisinti pačiam ir pateisinti savo veiksmus, kuriuos patys laikome netinkamais ir tas situacijas, su kuriomis nesusidorojome.
Todėl, kad taip paprasčiau pabėgti ir pasislėpti nuo jausmų, į kuriuos nesulaukėme atsako. Tai gali būti ir džiaugsmas, ir liūdesys, skausmas, baimė, įkvėpimas, nuoskauda.
Meilė nuvertinama todėl, kad nepasiteisino lūkesčiai. Nes patys nesusitvarkėme su šiuo jausmu.
Ir vietoje to, kad pažvelgtume tiesiai į akis savo skausmui, kad jį pripažintume, pergyventume, išspręstume iškilusį konfliktą, mes bėgame slėptis į nuvertinimą.
Žmogui paprasčiau nuvertinti, sumenkinti jausmų, emocijų, santykių svarbą ir reikšmę, negu pripažinti savo pralaimėjimą.
Dėl to sužlunga santykiai, subyra projektai, išyra šeimos.
Nuvertinamas partneris ir viskas, kas su juo susiję, nes taip lyg ir paprasčiau jį pamiršti, išbraukti iš atminties drauge nugyventus metus.
Ir šitaip nuvertinamas bei sumenkinamas visas gyvenimas.
Kol žmogus nesupras, jog tai jo gyvenimas, jo mintys, emocijos, jausmai, veiksmai, ir kad visa tai svarbu, kad svarbus jis pats ir viskas, ką jis daro, kas su juo vyksta gyvenime, kol viso šito nesupras, jis negalės jaustis laimingu.
Kol žmogus viską aplinkui menkina ir nuvertina, jis negalės pajausti savo paties vertės. Ir jokie dirbtiniai susireikšminimai jam nepadės.
Gyvenimas kiš jam pamoką po pamokos, įstums į situacijas, kuriose jis vis iš naujo ir iš naujo susidurs su savo paties ir viso to, ką jis pats daro nuvertinimu.
Šitos pamokos gali transformuotis į pačias įvairiausias gyvenimiškas problemas ar netgi ligas, kad žmogus būtų pagaliau priverstas atkreipti dėmesį į savo elgesį.
Ir pamokos nesiliaus iki to laiko, kol žmogus nepripažins savo skausmo ir kančių vertės, visų savo pergyvenimų, klaidų ir nesėkmių vertingumo.
Išmokite vertinti gyvenimą, save ir viską, kas vyksta jūsų gyvenime.
Geriau pradėti tai daryti kiek galima anksčiau, kol neprasidėjo rimtos problemos.