Amžinas judėjimas ir evoliucija yra būtent tai, kas apibūdina gyvybę mūsų planetoje. Tačiau kas būtų, jei pasakyčiau, kad kas 36 milijonus metų Žemėje įvyksta tikras gyvybės sprogimas? Šį nuostabų atradimą padarė mokslininkai, ir dabar jie žino, kodėl taip atsitinka.
Harvardo-Smitsono astrofizikos centro (JAV) mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius 500 mln. metų Žemėje periodiškai įvykdavo gyvybės įvairovės sprogimai. Kas 36 mln. metų gyvų organizmų rūšių skaičius planetoje padidėdavo kelis kartus.
Tačiau kas lemia šį gyvybės sprogimą? Mokslininkai mano, kad priežastis slypi galaktikos įvykiuose. Remiantis naujais duomenimis, mūsų Saulės sistema periodiškai praskrieja pro Galaktikos plokštumą – Paukščių taką, kuriame yra padidėjusio žvaigždžių ir dujų tankio sričių. Dėl to padidėja kometų ir asteroidų srautai, kurie gali susidurti su Žeme ir sukelti masinį rūšių išnykimą.
Tačiau nors šie susidūrimai gali sukelti daugelio organizmų išnykimą, jie taip pat skatina evoliuciją ir naujų rūšių atsiradimą. Po kiekvieno masinio išmirimo ištuštėjusiose žemėse pradeda vystytis naujos gyvybės formos, kurios galiausiai sukelia įvairovės sprogimą.
Yra kelios teorijos, paaiškinančios, kaip būtent įvyksta šis evoliucijos protrūkis. Viena iš jų – „genetinės bombos” hipotezė. Pagal šią teoriją masiniai išmirimai sukelia dramatišką ekologinės erdvės ir išteklių, reikalingų išgyvenimui, padidėjimą. Tai sudaro sąlygas atsirasti naujiems genetiniams deriniams ir mutacijoms, dėl kurių gali atsirasti naujos rūšys.
Kita teorija – „ekologinės nišos” hipotezė. Pagal šią teoriją masinis išmirimas atlaisvina tam tikras ekologines nišas, kurias anksčiau buvo užėmę kiti organizmai. Naujos rūšys gali užpildyti šias nišas ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, todėl įvairovė padidėja.
Tačiau ne visi mokslininkai sutinka su šiomis teorijomis. Kai kurie mano, kad gyvybės įvairovės sprogimą gali lemti kiti veiksniai, pavyzdžiui, klimato kaita ar geologiniai procesai.
Bet kokiu atveju šis atradimas leidžia geriau suprasti gyvybės evoliuciją ir įvairovę Žemėje. Jis taip pat pabrėžia biologinės įvairovės išsaugojimo ir mūsų planetos apsaugos nuo galimų grėsmių svarbą.