Daugelį šimtmečių įvairių tautų mitologijoje ir literatūros kūriniuose galima atsekti milžinų ir nykštukų motyvą. Šios būtybės veikia tiek įvairių tautų mituose ir senosiose legendose, tiek šiuolaikinėse pasakose ir fantastikoje. Tačiau iš kur šios būtybės atsirado? Galbūt, be tradicinio „homo sapiens”, mūsų planetoje kartu su mumis kaimynystėje kadaise gyveno ir kitų rūšių žmonės?
Graikų mitologijoje yra legenda, kad Prometėjas pavogė ugnį iš dievų ir davė ją žmonėms, išmokė žmones visų mokslų, menų ir amatų. Prieš tai žmonės buvo silpni ir gyveno urvuose. Biblijoje, Pradžios knygos 6-ajame skyriuje, randame ištrauką, kad Dievo sūnūs nusileido pas žmonių dukteris ir iš šių santuokų gimė vaikai nefilimai, milžinai, gigantai. Yra nuomonių, kad pasaulinį tvaną Dievas pasiuntė ne prieš žmones, o būtent prieš šiuos nefilimus, nenatūralius Dievo vaikų ir žmonių palikuonis, pusdievius, taip pat jų gausius palikuonis.
Taip pat graikų mituose, ypač vėlesnėse traktuotėse, aptinkame versiją, kad pusdieviai-herojai turėjo mišraus kraujo, pusiau žmogiško, pusiau dieviško sidabrinio ichoro. Dėl šio ichoro jie buvo drąsūs, karingi, žiaurūs. Anksčiau didvyriai buvo reikalingi tam, kad išvalytų Žemę nuo demoniškų ir titaniškų pabaisų, Žemės sutvėrimų, vėliau jie tapo nereikalingi, nes juos buvo sunku suvaldyti. Todėl dievai ir surengė Trojos karą, kad herojai mūšyje naikintų vieni kitus.
Be to, dabar archeologai atranda milžiniškų skeletų ir negali suprasti, kam jie priklauso. Be kita ko, visiškai neaišku kas pastatė įvairius ciklopiškus statinius – piramides Egipte, ciklopų sienas Mikėnuose ir Tirinte, Stounhendžą ir kitus dolmenus, kromlechus, menhyrus ir megalitus? To meto žmonės su savo technologijų lygiu negalėjo pastatyti tokių dalykų. Bet galbūt žmonėms vadovavo gigantai, milžinai ir t. t., o po to daugelis jų slaptų žinių buvo pamirštos, iškraipytos ir prarado pirminę prasmę.
Dabar egzistuoja daugybė hipotezių ir teorijų apie Žemės istoriją ir galimus kontaktus su kitokiomis gyvybės rūšimis. Kai kurie mokslininkai netgi teigia, kad žmogus yra visai ne natūralios evoliucijos produktas, o kažkokių būtybių kryžminimo eksperimento vaisius. Taip pat verta paminėti, kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, ne lygus Dievui, bet panašus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad mitai ir legendos apie milžinus ir nykštukus gali turėti realų pagrindą Žemės istorijoje. Gali būti, kad planetoje gyveno ir kitų rūšių žmonės, kurie bendravo su mūsų protėviais ir paliko savo pėdsakus įvairių tautų kultūroje ir tradicijose. Tačiau kol kas neturime pakankamai mokslinės informacijos, kad galėtume tiksliai atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau tai netrukdo mums toliau tyrinėti Žemės istoriją ir jos paslaptis.
Tačiau neturėtume pamiršti, kad mitai ir legendos tėra praeities interpretacijos, kurias gali iškreipti laikas ir kultūriniai skirtumai. Neturėtume visų šių istorijų priimti pažodžiui, tačiau galime jomis naudotis kaip įkvėpimo šaltiniu ir įžvalgomis apie mūsų praeitį. Galiausiai galime tik spėlioti, kas iš tikrųjų įvyko, tačiau įdomu tyrinėti visas įmanomas versijas ir hipotezes.