Savo praktikoje dažnai susiduriu su aukšta, tačiau dar dažniau – su žema saviverte. Kliento klausimas gali būti maždaug toks: „Kas su manimi negerai, jei žmonės su manimi elgiasi siaubingai blogai. Jie mane įžeidinėja, žemina, manipuliuoja manimi ir taip toliau… Tikriausiai turiu labai žemą savivertę, jeigu jie taip elgiasi… “.
Galbūt taip ir yra, bet pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra savivertė.
Savivertė – tai santykis tarp to, kas esate iš tikrųjų, ir to, kuo norėtumėte būti. Tai jūsų realus įvaizdis šiuo konkrečiu momentu ir sugalvotas idealas, virtualusis jūs.
Pavyzdžiui, žemos savivertės žmonės dažnai yra nepasitikintys savo jėgomis, bijo suklysti, dėl visko kaltina kitus arba save. Jie negali atsisakyti padėti kitiems žmonėms, net jeigu tai prieštarauja jų planams. Dažnai duoda neišpildomus pažadus. Stengiasi įtikti visiems ir viskame. Jie galvoja maždaug taip: „O ką, jeigu jie mane supras neteisingai ir savo adresu gausiu krūvą kritikos?” Stengdamiesi atrodyti geresni, tokie žmonės įsiteikinės kitiems, stengsis viską daryti tobulai, šitokiu būdu dar labiau demonstruodami savo nepasitikėjimą savimi.
Pernelyg užkeltą savivertę turintis žmogus iškels save aukščiau kitų ir laikys juos nevertais. Jis visame kame teisus, nesvarbu, kokie argumentai ir faktai būtų pateikiami jo nuomonei paneigti. Jis atmeta netgi patį faktą, kad gali egzistuoti kitokia nuomonė. Jei tokiam žmogui kažkas nesigaus, galite būti tikri, kad dėl to jis apkaltins visą aplinką, visuomenę ir aplinkybes, bet ne save.
Norėdamas būti geresniu už kitus, jis varžysis su artimaisiais, draugais ir kolegomis. Būdingas akcentas jo kalboje bus „aš“, o bet kokie jo prašymai labiau primins įsakymus ir komandas. Toks žmogus yra linkęs daugiau kalbėti, nei klausytis, dėl to nuolat pertraukinės kitus. Kitų nuomonė jam absoliučiai nerūpi. O jau mokyti aplinkinius – bene pats mėgstamiausias jo užsiėmimas, be to, visi tie pamokslai apima sferą nuo klausimo, kaip išplauti indus, iki klausimo, kaip tinkamai auklėti vaikus. Ir būkite tikri, kad jis niekada nepripažins savo klaidų, o juo labiau neatsiprašinės.
Susumuokime.
Normali (adekvati) savivertė – tai adekvatus savęs, savo jėgų įvertinimas tam tikrose konkrečiose gyvenimo situacijose, išsikeliant savo tikslus ir uždavinius, adekvatus pasaulio suvokimas, bendraujant su žmonėmis.
Savęs vertinimas žmogui gyvybiškai svarbus, taip jis tiksliau įvertina situaciją ir padidina šansus, kad jo veiksmai duos prie geriausią rezultatą.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…