Kalbėk apie save ir būsi išgirstas

„Kaip tik jo neprašiau – ir geruoju, ir piktuoju…”, „Aš jam jau šimtą kartų sakiau!”, „Ji manęs visiškai negirdi…”

Taip jau atsitinka. Nei sveiko proto argumentai, nei piktos tirados neturi jokio poveikio. Kalbiesi kaip su siena. Ką daryti?

Atkreipkite dėmesį, kaip formuluojate savo prašymus/pretenzijas: „Išplauk indus!”, „Amžinai vėluoji!”, „Kada tu pagaliau susitvarkysi?”, „Tu specialiai mane erzini?”, „Tu į mane rimtai nežiūri!”

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Visa tai yra taip vadinami „Tu-teiginiai”. Išsireiškimai, kai kitam žmogui teigiate apie jį: ką jis turi daryti, ką jis jaučia, ką galvoja ir kaip žvelgia į jus. Ir tai išties baisiai erzina. Sukelia norą priešintis. Ir daugiau nebesiklausyti. Kaip tame anekdote: „Nesakyk man, ką turiu daryti, o aš nesakysiu, kur tau eiti”.

Svarbiausias dalykas – mes pažeidžiame kito žmogaus asmeninę erdvę. Antra – kliedime apie savo fantazijas: mes juk negalime žinoti, ką iš tikrųjų jaučia ir galvoja kitas žmogus. Ir šitaip išprovokuojame teisėtą pasipriešinimą. Jums to reikia?

Prisiminkite atvejus, kada jums aiškino, ką jūs dabar galvojate ir jaučiate. Sutikite, labai nemalonu. Tartum kažkas įgrūstų jus į savo sukaltą narvą ir bandytų valdyti.

Jei visgi norite būti išgirstas, pamėginkite kalbėti apie save, apie savo jausmus, mintis ir veiksmus. Apie savąją problemos pusę. Šis būdas vadinamas „Aš-teiginiu”. Jūs kalbate kitam žmogui apie tai, kaip pats regite problemą, ką pats jaučiate ar ką pats apie ją galvojate. Šitaip išsisprendžia du uždaviniai:

Informuojate pašnekovą apie tai, kas vyksta su jumis. Taip, jis išties gali nesuprasti, kaip jums nemalonu, skaudu, liūdna ir t.t. Ne visi žmonės aiškiaregiai, skaitantys svetimas mintis;
Pademonstruojate, kad esate pasirengęs bendradarbiauti. Pasidalinote savo mintimis, jausmais ir dabar pašnekovas turi galimybę kalbėti apie save, kadangi nebejaučia grėsmės iš jūsų pusės.

Štai keli „Aš-teiginių” pavyzdžiai:

Kaip tau ne gėda triukšmauti, kai žmogus ilsisi?! – „Aš labai pavargau, man reikia numigti, būk geras – netriukšmauk”;
Tu vėl nesusitvarkei stalo! – „Aš labai nemėgstu prišnerkštos virtuvės. Ir man labai nemalonu kuopti svetimą netvarką”;
Kodėl tu manęs nesiklausai?! – „Aš norėčiau būti išgirstas”;
Iš tavęs nesulauksi jokios pagalbos! – „Aš prašau tavo pagalbos. Padėk man padaryti štai tą ir tą…”;
Tu visai sąžinės neturi – parsivelki namo vidury nakties! – „Aš labai jaudinausi, negalėjau užmigti iki ryto”.

Sugebėjimas kalbėti apie save – tai dar ir galimybė pasiekti santykiuose naujų atvirumo ir pasitikėjimo aukštumų. Kai yra pagarba kitam žmogui, jo asmeninei erdvei, troškimams, mintims – atsiras ir pagarba sau pačiam. Kaip ir didelis noras įveikti iškylančius sunkumus.

Šaltinis