1961 m. rugsėjį Betty ir Barney Hillas važiavo greitkeliu Naujojo Hampšyro valstijoje. Kažkuriuo momentu sutuoktiniai pastebėjo, kad automobilį seka nesuprantama objektas, skleidžiantis keistą šviesą. Hiliai sustojo ir ėmė stebėti keistą reiškinį per žiūronus. Supratę, kad šviesa vis labiau artėja, jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tačiau viską, kas jiems nutiko, jie prisiminė tik praėjus dviem valandoms po to, kai grįžo namo.
Betty ir Barney Hill
Šiandien šis įvykis laikomas pirmuoju „užfiksuotu ateivių pagrobimo atveju”, nes po to, kai pora buvo įvesta į hipnozės būseną, jie prisiminė savo kontaktą su nežemiškos civilizacijos atstovais. Ten buvo dar daug visko įdomaus, bet apie tai kitą kartą.
Šeimą, jei jiems nepasivaideno ir iš anksto visko nesugalvojo, pagrobė budrumo būsenoje, tačiau dabar mus domina precedentai, kai kontaktas įvyko su miegančiais žmonėmis. Bent jau todėl, kad jie, kaip paaiškėjo, yra dažnesni, nei pirmieji.
Mokslininkai, netingintys gilintis į šią abejotiną ar tai astronomijos, ar tai psichiatrijos sritį, neseniai atrado nuoseklias paraleles tarp žmonių, kurie praneša apie susitikimus su žaliaisiais žmogeliukais, „išgyvenimų” ir tų, kurie kenčia nuo miego paralyžiaus (pabudimo katapleksijos).
Miego paralyžius – tai būklė, kuriai būdinga tai, jog perėjimo iš budrumo į miegą metu žmogus yra sąmoningas, tačiau negali judėti. Būsena sukelia haliucinacijas ir neigiamas emocijas, net iki gyvuliško siaubo.
Kai kurių ekspertų teigimu, dėl miego paralyžiaus metu patiriamų nepaprastų pojūčių, žmogus gali manyti, kad su juo vyksta kažkas nežemiško ir paranormalaus. Praėjusio amžiaus pabaigoje toks reiškinys buvo laikomas kontaktu su ateiviais, o šimtmečiais anksčiau – raganavimu, magija, bendravimu su velniu ir kitais įkaitusios žmogaus vaizduotės vaisiais.
Al Chane’o – Kanados Vaterlo universiteto psichologijos profesoriaus – atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pojūčiai miego paralyžiaus metu turi daug bendro su tuo, ką jaučia tariamai pagrobti ateivių žmonės.
Nematomas svetimų būtybių buvimas, keistas šnabždesys, kurio niekas kitas negirdi, šalia judančios dvasios, negalėjimas pajudėti, stipraus spaudimo jausmas, įvairių kūno dalių skausmas.
Kitas reiškinys, paaiškinantis bendravimo su žaliaisiais žmogeliukais pojūtį, gali būti sąmoningas sapnavimas. Iš tikrųjų tai yra žmogaus gebėjimas bent iš dalies kontroliuoti tai, kas vyksta sapno viduje.
Šį reiškinį tyrinėja kai kurie keistoki veikėjai ir analogiškos organizacijos, pavyzdžiui, insitutai, užsiimatys nekūniškais pojūčiais (angl. out-of-body experiences). Tokių įstaigų atstovai paskelbė tyrimo, kurio metu tiriamieji turėjo pamėginti sapnuoti ateivius, ataskaitą. Rezultate 114 iš 152 eksperimento dalyvių pavyko pasiekti norimą rezultatą ir jie aprašė savo įspūdžius apie tam tikras nežemiškos kilmės būtybes.
Apibendrinant verta pažymėti, kad miego paralyžiumi ir panašiomis būsenomis galima paaiškinti tik 60% pranešimų apie ateivių pagrobimus. Būtent ši dalis „kontaktuotojų” miego metu patyrė nepamirštamus pojūčius.
Likusieji 40% teigia bendravę su žaliaisiais žmogeliukais tikrovėje, sveiko proto būsenoje ir mūsų materialaus pasaulio ribose. Tačiau remtis šiais argumentais, įrodinėjant nežemiškų būtybių egzistavimą vargu ar kas nors ketina. Laikai, kai juos buvo galima suvokti kaip tam tikrą įrodymą, jau seniai praėjo. Jei nežemiškos civilizacijos iš tiesų norės užmegzti kontaktą su žmonija, apie tai sužinosime iš mokslininkų, kariškių arba, blogiausiu atveju, politikų.