Visiems yra žinomi gyvenimo periodai, kai užeina bloga nuotaika, liūdesys, susierzinimas, tačiau kai kuriems žmonėms liūdesys ir kančia pavirsta nuolatiniu gyvenimo scenarijumi.
Tai būdinga tiems, kurie įpratę save matyti aukos vaidmenyje ir dažnai atsiduria tokioje būsenoje. Ir kad ir kaip norėtųsi to išvengti, tačiau žmogus iš to gauna ir tam tikros naudos.
Aukos elgesio strategija susiformuoja dar vaikystėje.
Paprastai tai nutinka kokio nors traumuojančio įvykio metu – žmogus stengiasi išgyventi ir pasirenka tam reikalingą vaidmenį. Pavyzdžiui, vaikas buvo išbartas, aprėktas, nubaustas už kokį nors nusižengimą, pastatytas į kampą, jį mušė diržu arba artimi žmonės jį ignoravo ir boikotavo.
Vaikas gavo signalą: „Tu esi blogas (nenoriu su tavimi kalbėtis, bendrauti), aš tavimi nusivylęs!”
Šiuo momentu vaikui pasidaro baisu, kad jis liks vienas. Jis jaučia, kad jį atstūmė, jis blogas. Ir vaikas priima sprendimą savo viduje: „Aš būsiu toks, kokį norite mane matyti, svarbiausia – mane mylėkite“ – ir štai jis jau tapo patogiu, nepriešgyniauja mamai ir tėčiui. Darželyje ir mokykloje stengiasi būti patogiu, draugauja tik dėl to, kad neliktų vienas, netgi jei su juo blogai elgiamasi.
Trauma įsitvirtina ir tokio pobūdžio elgesys kartojasi vis dažniau ir dažniau. Suaugęs žmogus ir toliau elgiasi pagal tą patį modelį.
Kitas aukos elgesio modelio formavimo variantas. Tėvai daug dirbo ir ne visada galėjo skirti pakankamai dėmesio. Vaikas suprato, kad dėmesio gauti galima verkiant, verkšlenant ar blogai jaučiantis.
Signalas šiuo atveju toks: „Esu vargšas ir nelaimingas, pagailėkite mane“ – o mylinti mama ar močiutė jau neša atneša karštą arbatą su medumi, glosto jam galvą. Jeigu šis variantas suveikia, vaikas jį įsimena ir naudoja ateityje, taip pat ir suaugęs.
Visa tai vyksta pasąmonės lygmenyje.
Asmuo, turintis aukos elgesio strategiją:
- stengiasi įtikti kitiems;
- jam sunku pasakyti „ne“;
- sutinka su tuo, kas jam akivaizdžiai nepatinka.
Vaikystėje toks vaikas „užsitarnaudavo” tėvų meilę ir dėmesį gerais darbais ir geru elgesiu. Laukė pagyrimų ir jautėsi kaip nepakeičiamas padėjėjas. Dabar, kai tapo suaugusiu žmogumi, jis ima jaustis tarsi ne savimi, jeigu tenka kažkam pasakyti „ne” – jam tai tolygu mirčiai, juk „Kas gi daugiau, jei ne aš?
Pats svarbiausias dalykas – suvokti, kad gyvenate pagal aukos scenarijų ir pradėti jį keisti.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…