Per visą gyvenimą sutinkame begalę žmonių. Kažkas iš sutiktų liks gyvenime ilgam, kažkas nueis drauge su mumis tik nedidelę kelio atkarpą ir labai nedaug kas eina su mumis iki galo. Kartais net nesuprantame, kodėl žmogus nuo mūsų atitolo, mums juk norisi, kad jis pasiliktų. Tačiau pamoka, kurią jis mums davė, liks su mumis ilgiems metams.
Kartais gyvenimą užpildo prasme ir šviesa labai geras žmogus, kuris ateina kaip tik tada, kai to labiausiai reikia, o kartais likimas atsiunčia tokį toksišką kolegą ar pašnekovą, kad norisi jį priploti, tačiau praėjus kažkiek laiko suprantame, kad jeigu ne šitas žmogus, nebūtume tapę tuo, kuo tapome.
Pakalbėkime apie kai kurias priežastis, dėl kurių žmonės ateina į mūsų gyvenimą, nepriklausomai nuo mūsų norų. Žinodami šias priežastis, geriau suprasite, kas sieja žmonės ir galima bus išsiaiškinti, kurlink jus neša gyvenimo srautas. Nepamirškite, kad jei neįžvelgėte kokio nors reiškinio priežasties, tai dar visiškai nereiškia, kad jos nėra.
Žmonės jūsų gyvenime
Štai dėl ko likimas atsiunčia jums žmones:
Mus nori pažadinti iš vidaus. Kartais gyvenimo kelyje sutinkame žmones, kurie priverčia patiems sau uždavinėti klausimus ir abejoti. Kartais jie tampa svarbia mūsų gyvenimo dalimi, o kartais pasilieka greta labai trumpam. Tačiau abiem atvejais jie padeda atrasti mums savas iki tol nepažįstamas, neištyrinėtas dalis. Galima tokių žmonių nemylėti, tačiau be jų neišsiversime.
Nori sušildyti mūsų širdis. Tokį žmogų sutinkame, kai jaučiamės užgęsę, kai jau niekas daugiau neberūpi. Šitas žmogus neleis, kad mus sugniuždytų liūdesys, jis padarys iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingą paslaugą, kuri padės žengti toliau, nežiūrint į nieką. Daugeliu atveju tokie žmonės labai greitai šmėsteli mūsų gyvenime ir pradingsta, daugiau mes apie juos niekada nebeišgirstame, tačiau prisiminimai apie juos ilgai šildo širdį ir mes niekada tokio žmogaus nepamirštame.
Nori būti greta mūsų. Tai kaip tik tie žmonės, kurie visam laikui taps mūsų gyvenimo dalimi. Jie lieka greta, nepaisant jokių aplinkybių, nežiūrint į nieką, jų neišgąsdins jokios mums iškilusios gyvenimo kliūtys. Tai mūsų artimieji, mylimieji, draugai. Žmonės, kurie pasirengę pakloti mums čiužinį, kai krentame, o idealiu atveju – suspėja sugriebti, kol nenukritome.
Svarbūs žmonės
Mums nori duoti pamoką. Kalba eina apie žmones, iš kurių turime kažko išmokti. Kartais jų pamokos gali būti labai žiaurios, kartais ir patys mokytojai labai tolimi nuo idealo. Kad ir kaip jūs bendrautumėte, nepamirškite, kad jeigu jau likimas nutarė jus kažko išmokyti, tai daro jis tai ne šiaip sau. Ir kad kai kurias pamokas mums galima duoti tik atsiuntus visiškus niekšus.
Mums nori padėti tapti geresniais nei buvome vakar. Tai žmonės, kurie ateina, kai ateina laikas įveikti juodą periodą gyvenime. Jie būna greta tada, kai prarandame artimą žmogų ar kai kažkas sudaužo mums širdį. Kartais jie gali pasilikti mūsų gyvenime iki galo, o kartais pradingsta, kai tik debesys išsisklaido ir mums vėl nušvinta saulė. Viskas priklauso nuo to, kokį vaidmenį jie vaidina mūsų gyvenime.
Mums nori kažką priminti. Tokie žmonės jau pačiu savo buvimu primena mums kažką tokio, ko be jų niekada neprisimintume. Be viso kito jie nori mums parodyti, kad esame ne vieni, kad mus supantis pasaulis – tai mūsų namai, kuriuose visada atsiras pagalbininkų reikalingu momentu. Kartais, kai norisi pasiduoti, šie žmonės padeda sukaupti jėgų, pakelti galvą ir atsistoti ant kojų, šitaip primindami, kad gyvenimas ne visada toks sunkus, kaip jums atrodo.
Gyvenimo pamokos
Mums nori parodyti ko esame nusipelnę ar nenusipelnę. Šie žmonės labai panašūs į tuos, kurie skatina augti ir tobulėti, tačiau yra vienas esminis skirtumas. Priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, jie gali tapti arba pačiais baisiausiais iš visų mūsų kada nors sutiktų žmonių, arba pačiais mieliausiais. Kaip tik nuo tokių žmonių priklauso, ką vysite nuo savęs šalin kuo toliau, o ką įsileisite į savo gyvenimą ilgam.
Iš mūsų nori pasimokyti. Tai žmonės, kuriems mes patys esama mokytojai ir auklėtojai. Ir kas žino, galbūt bendraudami su jais mes sugebėsime kažko išmokyti ne vien juos, bet ir save. Ne veltui sakoma, kad mokiniai reikalingi tam, kad pačiam būtų iš ko pasimokyti. Likimas kartas nuo karto pasiunčia mums tuos, kuriems labai reikia išgirsti iš mūsų viską, ką turime pasakyti.