Šis dalykas vadinamas įvairiai: asmenybės ugdymu, asmenybės lygiu ir t.t., tačiau vertinant save ir kitus žmones mums svarbu: kiek išsivystęs žmogaus intelektas, savarankiškumas, atsakomybės jausmas. Ar galima jį laikyti doru? Kiek būdingas jam pozityvas, konstruktyvas, sugebėjimas pačiam kurti savo gyvenimą, valdyti ir kontroliuoti save, būti stipresniam už aplinkybes? Tai žmogus-asmenybė, ar viso labo žmogus-organizmas?
Rūpindamiesi mažais vaikais, tėvai iš pradžių labiau domisi fiziniu išsivystymu ir kūrybiniais sugebėjimais: piešimu, muzika, šokiais. Ateina laikas leisti vaiką į mokyklą – ten jis įgyja vidurinį išsilavinimą, toliau – universitetas. O kai dėl asmenybės išsivystymo, tai jis tame gyvenimo etape vyksta dažniausiai foniniame režime: asmenybės ugdymo būreliai mūsuose kol kas nepaplitę. Asmenybė ugdoma dažniausiai stichiškai – kažkiek tėvai išmoko savarankiškumo, kažkiek bendraamžiai, mokykloje – socializacija, kai vaikas kopijuoja aplinkinių elgesio modelius.
Kokie yra asmenybės išsivystymo rodikliai?
Intelektas. Kvailelis, adekvatus, protingas, išmintingas.
Suaugimo laipsnis, brandumas. Nuo žmogaus-vaiko link suaugusio žmogaus, o toliau – link brandaus ir didžio žmogaus. Pakopos nuo nulio iki dviejų. Nulis – tai vaikai. Žmogui-vaikui reikia nurodymų ir paguodos. Žmonės-paaugliai suinteresuoti palaikymu ir konsultacijomis, tačiau bijo pripažinti savo savarankiškumą. Pakopa 2 – tai suaugusi ir brandi asmenybė.
Atsakingumas. Čia esama tokių pakopų: išlaikytinis, vykdytojas, specialistas, atsakingas darbuotojas, vidurinės grandies vadovas, direktorius, savininkas.
Kultūros lygis. Raštingumas, išsilavinimas, tame tarpe ir psichologinis.
Dvasinės sveikatos lygis. Nuo neurotiko link sveiko žmogaus. Sugebėjimas gyventi harmonijoje su aplinkiniais, konfliktų produktyvumas, meilė sau ir aplinkiniams.
Išsiauklėjimas, estetinis išsivystymas.
Sugebėjimas tobulėti, įprotis save tobulinti.
Kiekviena asmenybė turi savas vertybes, kurios ir lemia tiek asmenybės augimą bei tobulėjimą, tiek gyvenimo stilių. Tai – asmenybės gyvenimo kryptis. Yra trys pagrindinės kryptys:
-
Asmeninis augimas ir tobulėjimas;
-
Asmeninis gyvenimas;
-
Darbas, verslas, veikla.
Vienaip ar kitaip klostydamiesi, šie rodikliai formuoja bendrą žmogaus išsivystymo lygį. Tuo pat metu kuris nors rodiklis gali būti išsivystęs, o kuris nors – ne.