Ar teko sutikti žmonių, kurie mėgsta viską supaprastinti ir apibendrinti? Neretai iš jų galima išgirsti, kad gyvenimas labai paprastas, kad jame nėra iš esmės nieko sudėtingo, tereikia pasirinkti patogų požiūrį. O po to surasti visiems keistumams ir individualumams bendrą vardiklį, o jei nesigauna geruoju, tai galima ir bloguoju.
Mes patikime ir patys save įtikiname tuo, kas mums atrodo patogu ir suprantama. Visai nebloga sistema iš pirmo žvilgsnio, tik yra vienas niuansas. Kai tokių žmonių paklausi apie asmeninę laimę, neretai, netgi jei atsakymas teigiamas, jų akyse nesimato nuoširdaus džiaugsmo.
Noras viską aplinkui supaprastinti ir įgrūsti į kokius nors rėmus, mano požiūriu, liudija, kad žmogui sunku arba baisu atsisakyti jam patogių mąstymo ir suvokimo šablonų. Be to, nereikia pamiršti, kad dažnai toks požiūris įkyriai peršamas aplinkiniams, tame tarpe ir vaikams.
Patys savaime apibendrinimai turi nuostabią savybę laikui bėgant pavirsti vos ne lozungais ir devizais, kuriuos visuomenė paskui naudoja, kad apibūdintų kokią nors situaciją. Visiems žinomų tokio pobūdžio perliukų pakanka per akis: „Praturtėti galima tik vagiant”, „Visi vyrai – ožiai”, „Visos bobos – durnės” ir t.t. Sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Tokie apibendrinimai tampa sociumo taisyklėmis ir kai kurie žmonės labai noriai jų laikosi. O juk jei susimąstysime ir pamėginsime išsiaiškinti, gausis, kad daugeliu atvejų tokių apibendrinimų pagrindą sudaro kokio nors vieno konkretaus žmogaus nesėkmė. Kas ir kaip įvyko, dabar jau niekam nesvarbu, apibendrinimas jau iškeliavo į liaudį.
Už tokių apibendrinimų visada slypi ne tiek patirtis, kiek nenoras ar baimė pamėginti pačiam kažką padaryti dar vieną sykį. Ar kalba eitų apie pinigų uždirbimą, ar santykių kūrimą, nesvarbu. Kad paaiškintum sau pačiam, kodėl daugiau neverta nieko daryti, paprasčiau sugalvoti apibendrinimą. Ir viskas, žmogus jau kaip ir niekuo dėtas. Štai tik laimės jame ne per daugiausia.
Naudodami apibendrinimus, žmonės, mano nuomone, stengiasi atsikratyti atsakomybės už savo gyvenimą. Tik vertėtų turėti galvoje, kad visiškai užkrauti ją kam nors ant kupros niekada nepavyks. Tai gal būtų naudingiau pakeisti savo požiūrį į atsakomybę ir nustoti jos bijoti? Kai pasibaigia baimė, prasideda kūryba. O juk kiekvienas žmogus yra būtent kūrėjas, savo gyvenimo autorius.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…