Bazinės draugystės taisyklės

Naujų draugų nebūna. Tai neįmanoma. Draugyste galima pavadinti tik tai, ką patikrina laikas.

Netikėkite žmogumi, kuris sako: „Mes gi draugai”. Šia fraze dangstomas silpnumas, bailumas, kartais netgi išdavystė.

Draugų niekada nebūna daug. Vienas, trys, daugiausia – penki žmonės, kurie iš tiesų su jumis draugauja. Visi kiti – bičiuliai, seni pažįstami arba tie, kurie tam tikroje gyvenimo atkarpoje gyveno ir tebegyvena šalia jūsų – teritorijos, sociumo ar giminystės prasme.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Vyro ar žmonos draugai automatiškai pasiliks su vyru ar žmona, jei išsiskirsite. Nekurkite sau iliuzijų.

Jeigu neturite draugų, tai dar ne požymis, kad su jumis kažkas negerai. Esama žmonių, kurie kur kas komfortiškiau jaučiasi būdami vieni.

Nereikia nusiminti, jeigu draugai jus paliks. Nelaikykite jų dezertyrais. Gerbkite jų sprendimą ir pasirinkimą.

Neįklimpkite į puikybę ar nuoskaudas. Jeigu draugas nuo jūsų nusigręžė ar padarė kažką jums nepriimtino, tai dar nereiškia, kad jūsų išvados – vienintelės teisingos šiame pasaulyje. Suraskite savyje jėgų susitikti su juo ir pasikalbėti, paprašykite paaiškinti, kas atsitiko.

Nepaleiskite visko savieigai. Jūsų požiūris į draugystę gali nesutapti su kito žmogaus požiūriu. Išsiaiškinkite su juo, kaip įsivaizduojate tikrą draugystę.

Būkite kilniaširdžiais ir atlaidesniais. Visiems pasitaiko susimauti.

Niekada ir nė už ką nemiegokite su savo draugų/draugių merginomis/vaikinais. Net neflirtuokite. Net jeigu jie (ir draugai, ir jų partneriai) – buvusieji.

Draugai – ne tie, su kuriais bendraujate kiekvieną dieną. Jūs galite susitikti kartą per mėnesį ar per metus, tačiau tokie susitikimai tampa kažkuo daugiau, nei šio momento bendravimas su tais, kurie šlaistosi kažkur greta.

Tapkite paranojiku. Kai tau – 25 ar daugiau metų, bet kuris iš trokštančių su tavimi draugauti, gali turėti tam tūkstančius įvairių „užpakalinių” priežasčių, išskyrus vieną – išties draugauti.

Draugas niekada nepaliks jūsų, jeigu ištižote ir pavirtote gabalu biomasės. Tačiau jis neprivalo šluostyti jums ašarų ir snarglių. Kartais jo žodžių kietumas ir kategoriškumas yra tūkstantį kartų vertingesni už visus tuos „viskas bus gerai”, „ji tavęs neverta”, „tu teisus”, „nenukabink nosies, tu vis tiek geriausias” ir t.t. Būkite pasirengę išgirsti teisybę. Įvertinsite ją šiek tiek vėliau, ne iš karto.

Draugai – tai tie žmonės, kurie neišgaruos nežinoma kryptimi, kai jausitės išties laimingu žmogumi. Palaikyti gali bet kuris aplinkinis. O priimti ir ištverti jūsų, o ne savo laimę – šitai sugeba tik vienetai.

Vienas rimčiausių draugystės išbandymų – išbandymas pinigais. Jei netikėtai praturtėjote, tai žmogus, kuris žvelgė į tai visiškai ramiai ir su pagarba, išties gali vadintis jūsų draugu. Tas pats galioja ir jums.

Iš savęs reikalaukite daugiau, nei iš draugų. Neaplankė jūsų ligoninėje? O jūs visus visada aplankote?

Su draugais gali būti nuobodoka, ir tai normalu. Tie, kurie prilimpa prie jūsų, nes esate „puikus linksmas vyrukas”, lygiai taip pat pradings, kai tik jus apims apatija.

Nenumokite ranka į draugus, jei susižavėjote nauja kompanija. Skambinkite, rašykite jiems, net jei daryti tai reikės per jėgą. Visiškai galimas daiktas, kad jūsų draugai tuo metu atsidūrė bėdoje, bet netrukdo jūsų savo aimanavimais, suprasdami, kad jums dabar ne jie galvoje.

Kuo tampame vyresni – tuo mažiau turime draugų. Draugystė – jaunystės prerogatyva. Dėl to pirmoje vietoje turi būti šeima. Tokia gyvenimo tiesa. Ir tausokite tuos, kurie buvo su jumis, kai jums buvo septyniolika.