Ar kada nors pastebėjote, kad du žmonės į tą pačią situaciją reaguoja visiškai skirtingai ir kiekvienas jai suteikia skirtingą prasmę?
Pavyzdžiui, vadovas komentuoja komandos darbą, vienas darbuotojas jo žodžiuose išgirsta kritiką, o kitas priima tai tiesiog kaip abstrakčią informaciją ar apskritai ignoruoja.
Kodėl taip atsitinka?
Realybė, kurioje gyvename, yra susijusi su mūsų vidine simboline realybe. Kai kasdieniame gyvenime susiduriame su tam tikrais daiktais ar reiškiniais, mes matome ne pačius objektus, o tam tikrą su jais susijusią vidinę patirtį.
Štai pavyzdys. Tarkime, mane erzina kito žmogaus nedėkingumas. Atrodo, kad jis kreipia dėmesį tik į blogus dalykus aplink save ir nepastebi gerų dalykų – jis tik tai ir teveikia, kad nuolat burbuliuoja.
Ir tai mane siutina!
Šitas kylantis rezonansas byloja ne tiek apie pačią situaciją, kiek apie mane patį. Aš kažkodėl reaguoju būtent tokiu būdu, ir čia svarbu suprasti, kodėl ir kaip tai vyksta.
Galima užduoti sau klausimus: kaip dažnai dėkoju kitiems žmonėms? Ar pastebiu kitų žmonių pagalbą? Ar leidžiu sau burbuliuoti ir būti nepatenkintu?
Ir išsiaiškinus atsakymus į šiuos klausimus, už susierzinimo protrūkio jau galima įžvelgti savo paties, dažnai traumuojančią, patirtį.
Tokiu būdu aš galiu žvelgti į tikrovę kaip į veidrodį ir pažinti pats save per tai, kas mane supa.