Laimė ne piniguose, o jų kiekyje, – teigia patarlė. Kas nesvajoja apie tą dieną, kai tūkstantis, milijonas, milijardas šiugždančių banknotų užgrius ant galvos iš dangaus ir leis atsikratyti rūpesčių? „Va tada tikrai tapsiu geresnis ir laimingesnis”. – sako žmogus, nesuprasdamas, kad ką tik pakliuvo į spąstus.
Pinigai negali patys savaime pagerinti gyvenimo. Jie nieko nepadaro geresniu – viso labo atskleidžia tikrąjį savo šeimininko veidą. Geriausias įrodymas – tas faktas, kad visi turtingieji yra vienodai turtingi, o kaip žmonės jie visiškai skirtingi. O štai nuo jūsų pačių požiūrio į pinigus priklauso išties labai daug.
-
Jei žvelgiate į juos atsainiai ar abejingai, atseit, „kiek bus, tiek gerai”, didesnių pinigų neturėsite niekada;
-
Laikote pinigus dvasingumo priešu? Tai patvirtinančių pavyzdžių tikrai surasite, o pinigų taip ir nematysite;
-
Svajojate apie konkrečią sumą? Vadinasi, realybėje uždirbsite kur kas mažiau. Tai savotiškas barjeras: jūs bijote norėti daugiau, ir pinigai tai „jaučia”;
-
Jeigu su pinigais elgiatės atsainiai ir nerūpestingai, reiškia, negerbiate jų ir deramai nevertinate. Toks žmogus visada praloš, jam siūlys menkai apmokamus darbus, žmona bus pasimaišiusi dėl pinigų, o vietoje kelionės prie jūros atostogauti teks uošvės vasarnamyje;
-
Pavydite turtingiesiems ir niekinate tuos, kurie turi mažiau pinigų? Reiškia, gadinate sau ne tik charakterį, bet ir gyvenimą;
-
Jei nemokate disponuoti pinigais, tada jūs juos tiesiog prarandate, mainais gaudami dvasinę graužatį;
-
Pastoviai skolinate? Yra šansas, kad anksčiau ar vėliau prarasite draugus. Žmonės retai lieka dėkingi tam, kuris padarė jiems gera daugiau nei vieną kartą…
Ir visgi tenka pripažinti: pinigų trūkumas gadina žmogų smarkiau negu stambios jų sumos.
Be pinigų žmogus neturi pasirinkimo laisvės: gyventi, ilsėtis ir gydytis, kur nori. Pinigai suskirsto žmones į bendravimo ratus bei kokybines gyvenimo sferas. Kol yra pinigų, yra ir norų, stimulų siekti daugiau, duoti naudos šeimai, vaikams, visuomenei.
Pinigai leidžia jaustis reikalingu, juk visi mes kažkur kažką dirbame. Ir jeigu tuo pat metu neturime pinigų, reiškia, mūsų darbas žmonėms nereikalingas, reiškia, ir mes patys visuomenei nereikalingi. O kas gali būti baisiau už gyvenimo beprasmybės jausmą?
Be pinigų sunku būti išsivysčiusia asmenybe: nesibaigianti kova už būvį, taupymas, darbas keliose darbovietėse paverčia žmogų biorobotu.
Turtuoliai irgi verkia
Šitai žino visi. Be to, dalis turtuolių verkia būtent dėl savo turtų dydžio. Staigiai praturtėjęs žmogus – dažniausias psichoterapeuto lankytojas. Dideli pinigai neretai pavirsta nepakeliama našta, kuri atima ramybę, o kartais baigiasi dvasiniais negalavimais.
Svarbiausia, kas nuodija gyvenimą – baimė prarasti pinigus. Turtingieji pastoviai baiminasi, kad pinigus atims valstybė (nepakeliami mokesčiai, devalvacija, banko bankrotas) ar kad jie patys sudegs, atlikę kokį nors sandėrį. Patologiška baimė atsiranda, kaip taisyklė, tada, kai nėra patirties, įgūdžių, sugebėjimo sąmoningai ir protingai rizikuoti. Sėkmingi verslininkai, kurie susikrovė turtą patys ir ne iš pirmo karto, ne taip smarkiai bijo pralošti, kadangi jau žino, kaip susigrąžinti, kas prarasta. Ir rizikuoja jie ne daugiau kaip 5-10%.
Protingo verslininko niekada nepatenkins tikimybė išlošti 50:50. Ir būtent tarp tokių verslininkų mažiausiai kenčiančių nuo psichinių sutrikimų, depresijos ir kitų negalavimų, lyginant su visais kitais. Versle kaip ir sporte nėra vietos silpniesiems. Kiekviena diena reikalauja skaidrios galvos, ištvermės, praktiškumo, sugebėjimo mąstyti ir priimti nestandartinius sprendimus.
Skaičiuokite savo pinigus
Kad galutinai pasvertume turtų pliusus ir minusus, reikia išsiaiškinti, ką apskritai laikote turtu. Brangus automobilis, puikiai apstatytas butas, galimybė ilsėtis užsienyje – tai dar ne turtas. O štai nekilnojamas turtas, pajamų duodantys vertybiniai popieriai – čia jau šis tas.
Kaip sakė vienas klasikas – labai dažnai žmogus, kurį laiko turtingu, iš tikrųjų tėra tik brangus kostiumas, ir ne daugiau.
Darykite išvadas.