Laukinėse Brazilijos džiunglėse gyvena Piraha tautelė, kurią šiuolaikiniam žmogui gana sudėtinga suprasti.
Jie nežino nei praeities, nei ateities, ilgą miegą laiko pavojingu ir neįsivaizduoja, kas yra stresas.
Vienas misionierius, atvykęs pas pirahus mokyti juos gyvenimo, priėjo išvadą, kad šie žmonės yra laimingiausi Žemėje. Po daugelio metų jis suprato, kad būtent jam reikia mokytis iš jų, o ne atvirkščiai.
Pirahã kultūros esmė paaiškinama labai paprastai: „Gyvenk čia ir dabar”. Jų kalboje vartojamas tik esamasis laikas, nes, pasak šios tautelės atstovų, vienintelis svarbus dalykas, kurį verta perduoti kitiems, yra tai, kas patiriama šią akimirką.
Pirahai tiki, kad miegas nėra sveikas. Jie buvo šokiruoti, kai sužinojo, kad žmogus miega aštuonias valandas. Žmonės tiki, kad ilgai užmigus galima pabusti visai kitu žmogumi. Tačiau tuo pat metu esama ir nuomonės, kad toks režimas susiformavo todėl, jog vietovėje, kurioje gyvena žmonės, knibžda gyvatės. Todėl jie ir miega ne daugiau kaip po pusvalandį ir ne ilgiau kaip dvi valandas per naktį.
Jie skiria tik tamsias ir šviesias spalvas. Raudoną ir geltoną spalvas žmonės painioja, kaip ir žalią bei mėlyną.
Pirahų populiaciją sudaro vos 800 žmonių.
Paprastai primityvių genčių nariai verčiau linkę žudytis, nei prarasti garbę ir pagarbą. Tačiau tik ne pirahai. Jie iš principo nesupranta, kas yra pyktis ar neviltis. „Jei Haaiohaaa į vandenį paleidžia žuvį, tai – blogai. Nėra žuvies, nėra pietų. Bet ką bendro su tuo turi Haai-haaa?”. – viso labo pagalvos jie.
Sąvokos „amžius”, „laikas” ir „istorija” šios tautos atstovams – viso labo tušti žodžiai, ir beveik nė vienas iš jų neprisimena savo senelių. Paklausti, kas su gentimi vyko anksčiau, jie atsako lakoniškai: „Tas pats, kas dabar”.
Motinos nepasakoja savo vaikams pasakų prieš miegą. Be to, niekas čia iš principo neprisimena jokių istorijų: kolektyvinė atmintis formuojasi tik remiantis asmenine seniausio gyvo genties nario patirtimi.
Pirahai taip pat nežino, kas yra kaltė ir gėda. Vyras gali lengvai palikti žmoną, jei ji nustojo būti jauna ir graži. Ir moteris ant jo nesupyks, o tiesiog pasakys ką nors panašaus: „Taip atsitiko, nes taip atsitiko, štai ir viskas. Reiškia, reikia ieškoti naujo vyro”.
Jų kalboje nėra žodžių kairė ir dešinė, ir žmonės nesupranta, kam to reikia.
Piraha motinos nežino, kiek turi vaikų. Tačiau jos juos atskiria iš veidų. Faktas tas, kad ši tauta nemoka skaičiuoti. Pirahai net nesuvokia žodžio „vienas”. Tačiau jie turi sąvokas „keli” ir „daug”. Kitaip sakant, jie gali pasakyti, jog turi kelis vaikus, tačiau negali įvardyti tikslaus jų skaičiaus.
Pirahai nesidomi šiuolaikinės civilizacijos pasiekimais. Be to, šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdo jie visiškai nesupranta. „Kaip galima tiek daug miegoti ir valgyti?” – galvoja apie baltuosius žmones. Tačiau jie pradėjo dėvėti drabužius, taip pat naudoti aliuminio indus, siūlus, degtukus ir žvejybos reikmenis.
Ši kultūra neturi religijos ar Dievo sampratos. Nors tikėjimas pomirtiniu pasauliu būdingas daugumai kultūrų, pirahai jo neturi.
Kas kelerius metus gyventojai pasiima sau naują vardą, kuris atitinka eilinį jų gyvenimo laikotarpį.
Dėl savito laiko suvokimo, ši neįprasta tauta nemato reikalo kaupti maisto atsargų. Be to, jie apskritai nelaiko maisto kažkuo reikšmingu. Jei neranda ko nors pietums, gali praleisti pietus ir pavalgyti kitą dieną.
Pas pirahus visi lygūs, nėra socialinės hierarchijos. Galbūt todėl mokslininkai pastebi nuostabų šių žmonių gyvenimo džiaugsmą. Jų gentyje nėra pavydo, pykčio, vagysčių, sąmokslų ir intrigų.
Jie nesako „ačiū”, „atsiprašau” ar „prašau”. Genties atstovai suglumę, kam viso to reikia, juk jie ir taip visi šiltai elgiasi vieni su kitais be jokių formalumų.
Misionierius ir kalbininkas Danielis Everetas norėjo išmokyti pirahus visų civilizacijos privalumų ir daug metų gyveno tarp šių žmonių, kurie niekur neskuba, nuolat juokiasi ir nepažįsta jokių nuodėmių. Per tą laiką jis netikėtai tapo ateistu ir pakeitė savo pažiūras. Juk indėnai visiškai nesuprato, kodėl reikia tikėti kažkuo, ko niekas nematė, ir kodėl tas kažkas turi įtakos žmogaus laimei ir gyvenimui.
Pirahai neserga psichikos ligomis ar depresija. Pasak Evereto, ši tauta pasižymi fenomenaliu pasitenkinimu gyvenimu, be to, jaučiasi kuo puikiausiai be jokių draudžiamų medžiagų ar antidepresantų.
Pirahai kartais vadinami laimingiausiais žmonėmis planetoje. Pasak kai kurių ekspertų, kol vieni žmonės kapstosi praeityje arba leidžia laiką studijuodami kitų kultūrų ypatumus, šie žmonės tiesiog gyvena savo gyvenimą, šypsosi, juokiasi ir nepažįsta rūpesčių.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…