Pati didžiausia pasaulyje užtvanka, kuri kartu yra ir didžiausia pasaulyje hidroelektrinė, yra Kinijoje ir vadinama „Trimis slėniais“. Jis tapo „pati pačiausia“ daugeliu atžvilgių – nuo sunaudoto betono kiekio iki statybos kainos ir pagaminamos energijos kiekio. Neseniai imta kalbėti apie tai, kad dėl šios hidroelektrinės veikimo pasislinko Žemės ašigaliai, pailgėjo para.
Įdomu tai, kad jos statyba sumanyta dar praėjusio amžiaus pradžioje, 1919 m. Tuo metu buvo kalbama ir apie globalesnius tokio pobūdžio projektus, tačiau būtent Jangdzės upėje pagaliau atsirado tai, apie ką XX amžiaus pradžioje svajojo tiek Europos, tiek Amerikos mokslininkai ir inžinieriai. Beje, būtent JAV iki „Trijų slėnių“ atsiradimo buvo didžiausia hidroelektrinė.
Ir būtent amerikiečių specialistai padėjo kurti projektą ir apmokė Kinijos inžinierius, kurie tuo tikslu netgi važinėjo į JAV. Šis darbas prasidėjo 1944 m., kai karas Europoje dar nebuvo pasibaigęs. Priežastis, kodėl hidroelektrinės statybas teko atidėti, buvo pilietinis karas Kinijoje.
Tik po komunistų pergalės, o jeigu dar tiksliau – po Mao Zedongo, kuris nuo pat pradžių palaikė idėją, mirties – projekto buvo vėl imtasi. Dėl to HE projekto darbuose dalyvavo ir tarybiniai specialistai – tiesa, iki statybos starto darbai ir vėl buvo atidėti.
Teritorija prie Jangdzės upės, vadinama „Trijų slėnių“ (o jų tikrai yra trys – Quitang, Xiling ir Wu) yra gerai žinoma vieta, apdainuota senovės kinų poetų. Čia Jangdzė ir jos intakas Wujiang prasiskverbia per Wushan kalnų grandinę. Srovė čia gana stipri, o upės slėnis gana siauras, tad vieta hidroelektrinės statybai beveik ideali.
Be elektros gamybos, šis projektas turėjo ir kitą tikslą – išgelbėti vietovę nuo pragaištingų potvynių. O jie buvo realiai pragaištingi – manoma, kad per 20 amžių čia dėl potvynių žuvo apie pusė milijono žmonių. Stichija paveikė ir ekonomiką – 1991 metais potvynio žala siekė 250 milijardų juanių, maždaug tiek pat, kiek vėliau kainavo hidroelektrinės statyba.
Žodžiu, nepaisant visų rizikų, Kinija vis dėlto ėmėsi šios „šimtmečio statybos“ 1994 m. gruodžio mėn. Teko atmesti visas abejones – o buvo pasiūlymų, pavyzdžiui, statyti ne vieną užtvanką per visą upės plotį, o kelias mažas. Vis dėlto 1997 metais upė buvo užtverta, o 2003 metais jau buvo gauta pirmoji elektra. Statyba baigta 2006 m.
O dabar pažiūrėkite, kokie rekordai priklauso „Trijų slėniams“. Pačios užtvankos svoris – 65,5 mln. tonų, aukštis – 185 metrai, ilgis – 2300 metrų. Aukščiau pagal srovę buvo apsemta gana didelė teritorija – iš čia teko peikelti apie 1,5 mln. žmonių. Visos šios teritorijos paruošimas užtvindymui sudarė pusę visų hidroelektrinės paleidimo darbų kainos.
Generuojamos elektros kiekis taip pat rekordinis – maždaug 100 mlrd. kWh per metus. Tai leido Kinijai iš esmės išspręsti energetikos problemą. Iš pat pradžių ši hidroelektrinė buvo sumanyta kaip Kinijos vieningos energetikos sistemos centras, o jos paleidimo metu „Trys slėniai” aprūpino šalį 10% elektros poreikio (dabar šis procentas mažesnis dėl padidėjusio energijos suvartojimo).
Beje, hidroelektrinės generuojamas energijos kiekis kinams leido nustoti deginti didžiulį kiekį anglies, o tai turėjo įtakos kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekiui. Tuo pačiu metu „išaugusi“ upė leido čia paleisti sunkesnius laivus, todėl išaugo navigacijos vaidmuo. Netgi ekologai pripažino užtvankos pranašumus – dideli laivai mažiau teršia. Jau nekalbant apie naudą ekonomikai, darbo vietoms ir pan.
Turistai taip pat turi ką pamatyti – pavyzdžiui, hidroelektrinė tapo privalomu lankytinu objektu tiems, kurie pasirenka kruizą Jangdzės upe. Kruiziniai laivai kursuoja tarp Čongčingo ir Yichang miestų, o keliautojai atkreipia dėmesį į tai, kad čia Jangdzė labiau primena ežerą – tai kaip tik teritorija virš Trijų Slėnių. Vaizdai čia išliko nuostabūs – stačios uolos ir nuostabi gamta.
Neseniai „Trijų slėnių“ tema naujienose išplaukė nauju aspektu – dėl įdomių pranešimų su nuorodomis į mokslininkų, apkaltinusių Kinijos hidroelektrinę dėl to , kad ji „išjudino” Žemės ašį, tyrimus. Remiantis šiais pranešimais, užtvankoje yra apie 45 trilijonus litrų vandens, o vandens lygis upėje pakilo 100 metrų. Esą to pakako, kad mūsų planetos sukimasis sulėtintų.
Dėl to para Žemėje pailgėjo 60 nanosekundžių. Kitaip sakant, vienoje vietoje surinktas vanduo paveikė planetos sukimosi greitį, taip pat išprovokavo pietų ir šiaurės ašigalių poslinkį. Tiesa, pranešama, kad poslinkis siekia vos 2 cm – tačiau ir tai gali gerokai paveikti planetoje vykstančius procesus.
Ar tai tiesa, ar ne, nelabai aišku. Kadangi tokie pranešimai gali būti suvokiami ir kaip informacinio karo prieš Kiniją dalis, ir kaip rimtas įspėjimas mokslininkams. Panašu, kad patys kinai labiau baiminasi dar vienos galimos tragedijos – jei užtvanka pratrūks, vandens sustabdyti bus neįmanoma ir žus šimtai milijonų žmonių.
Kartais net vietiniuose socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasiridi skubios naujienos, kad hidroelektrinei gresia pavojus. Visai neseniai didelį rezonansą sukėlė Google Maps nuotraukos, kurios neva byloja, kad užtvanka pasislinko ir jai gresia griūtis. Žinoma, valdžia paneigė pranešimą ir, matyt, kol kas buvo teisi – Trijų Slėnių vardu vadinama Kinijos hidroelektrinė dirba be sutrikimų.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…