Patekę į sunkų gyvenimo laikotarpį, kai kurie žmonės nusprendžia gyventi baimėje. Jie pasineria į savo skausmą gerokai ilgesniam laikui, negu reikia ir leidžia jam užvaldyti visą savo gyvenimą.
Vietoje to, kad skausmas taptų tiesiog jų istorijos dalimi, jis tampa visu jų gyvenimu.
Tokie žmonės gyvena savo skausmu, nebeturi motyvacijos žengti toliau, turi žemą savivertę ir jaučia poreikį reguliariai prisiminti ir kalbėti apie savo skausmą kitiems. Jie nusprendžia palikti savo žaizdas atviras ir niekada neleisti joms užgyti.
O yra žmonių, kurie ne tik žengia toliau, bet ir tampa geresni. Jie priima net siaubingiausia, kas jiems atsitinka, ir suranda būdą, kaip tai panaudoti – jau kaip savo stiprybę.
Tai žmonės, kurie praranda 10 kilogramų po to, kai juos metė mylimas žmogus, kurie po artimųjų mirties organizuoja labdaros fondus, kurie po to, kai buvo atleisti iš darbo, sukuria savo svajonių verslą.
Tai žmonės, kurie yra stiprūs ir sėkmingi, todėl kad nelaimėje atrado naujų galimybių.
Skausmas – tai gyvenimo dalis. Ir jūs galite leisti jam arba jus visiškai sugniuždyti, arba pastatyti ant kojų.
Pasirinkite patys.