Vienas iš pačių didžiausių nemalonumų, kurie gali nutikti gyvenime – šansas prarasti save, per daug mylėti kažką kitą, pamiršti, kad tu irgi esi žmogus ir taip pat esi vertas meilės.
Pasakykite, kada paskutinį kartą kas nors jums pasakė, kad myli jus tokį, koks esate, visą, be jokių sąlygų ir išimčių?
Kad tai, ką jūs kalbate ir galvojate tam žmogui yra labai svarbu?
Kada paskutinį kartą kas nors jums pasakė, kad puikiai susidorojate su reikalais, kuriais užsiimate ar tiesiog pakviesdavo jus į kokią nors vietą tiesiog dėl to, kad jums ten gera?
O kada tuo „kažkuo” buvote jūs pats?