Tiesiog gyventi – su atvira širdimi, su pasitikėjimu pasauliu…
Bijome mylėti, kadangi kažkas mus pamilo ne taip, kaip mums norėjosi, ir dėl to mums buvo labai skaudu.
Bet mes kartais pamirštame mylėti patys save. O ir apie kitus mažai ką žinome ir suprantame. Dėl to mėgstame sakyti, kad dar nesutikome savo žmogaus. Netgi nesuteikdami žmonėms ir savo širdžiai šanso.
Mes bijome prarasti darbą. Net jeigu tai ne mūsų darbas, net jeigu ne apie jį mes svajojome. Mūsų paskirtis šiame pasaulyje pavirsta neaiškiomis raidėmis ant veidrodžio stiklo, kuriame mes atsispindime, pasilikę akis į akį su savimi.
Mes bijome tobulėti ir siekti. Atiduodame baimei, gyvenančiai vien mūsų galvose, visas savo svajones, visus tikslus. Atiduodame, paaukojame tai baimei visas savo galimybes, šansus, gyvenimo džiaugsmą, ryškius momentus, pilnatvės ir beribės laimės pojūčius.
Mes atsisakome gyvenimo, vadovaudamiesi būgštavimais „ką žmonės pasakys”, „o ką, jei nepajėgsiu, „tai pernelyg sudėtinga”, „tai neįmanoma”. Bijome pripažinti, kad nėra likimo ir kad dauguma mūsų gyvenimo momentų priklauso nuo mūsų sprendimų. Lengviau galvoti, kad tai buvo pikta lemtis arba likimo bausmė. Kad kažkas kitas sprendžia už mus, kaip mums gyventi. Užuot įveikę dvejones, abejones ir skausmą, užuot ištraukę save už pakarpos iš pelkės, kurioje murkdomės kiekvieną dieną.
Mes bijome paleisti. Gyvenimas mums yra ne kas kita, kai serija praradimų. Prarasta meilė, emocijos, santykiai, žmonės, daiktai… Kasdieninis stresas, kadangi nesame pasiruošę pokyčiams ir permainoms. Net jeigu už artimiausio posūkio mūsų laukia laimė, mes liksime stovėti ten, kur įpratome stovėti.
O baisiausia prasideda tuo momentu, kai suvokiame, kad jau pernelyg vėlu kažką keisti. Laiko nebeliko… Mes daug galėjome, bet beveik nieko nepadarėme. Pražiopsojome šansus, galimybes. Nepakankamai mylėjome, ne viską pasakėme, ne viską pajautėme.
O juk norisi gyventi, džiaugtis kiekviena diena, mylėti, svajoti. Būti laisvais ir laimingais.
Mes turime tam ir laiko, ir galimybių. Mes vis dar galime kažką pakeisti, suprasti, išmokti, sutvarkyti. Išmesti tai, kas sena ir nereikalinga. Ištaisyti klaidas, sukurti kažką savo.
Liautis bijoti ir atsikvėpti pilna krūtine.
Priimk, pagaliau, savo sprendimą, pasirink. Esi pajėgus pakeisti gyvenimą, vis dar gali būti savimi. Tai tavo teisė – būti laimingu. Turėk tai galvoje.