Peržvelgus senus periodinius leidinius, galima sužinoti daug įdomaus apie žmogaus prigimtį. XX amžiaus pradžios laikraščiai ir žurnalai buvo užtvindyti skelbimais, reklamuojančiais priemones, skirtas žaibiškam sulieknėjimui bei kitoms akivaizdaus šarlataniškumo formoms. Praėjus šimtui metų, šitie dalykai iki šiol tebereklamuojami ir daugybė žmonių juos tebeperka.
Ir šiais laikais esama žmonių, ir jų pakankamai daug, kurie įsitikinę, kad galima numesti dešimt kilogramų per savaitę, išgėrus vieną vienintelę tabletę, arba uždirbti 50 000 dolerių per savaitę. neišeinant iš namų, laisvalaikiu po darbo.
Nežiūrint į jau seniai įvestą privalomą, nemokamą mokslą ir smarkiai padidėjusį žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičių, mes nepasidarėme protingesni. Kodėl? Jeigu žmogus sugebėjo išsilaipinti Mėnulyje, tai kodėl jis negali suvokti, kad visi anksčiau minėti dalykai yra kliedesiai, kurių vertėtų atsikratyti?
Švietimas yra pagrindinė šios problemos sudėtinė dalis. Mūsų švietimo sistema pagrįsta mechanišku faktų įsikalimu: vardų, datų, vietovių ir įvykių. Priversti vaikus įsiminti konkrečius faktus yra labai paprasta, kaip ir vėliau patikrinti jų žinias, pasitelkus įvairiausius testus. Kai kurie studentai žino Argentinos sostinę, kiti jos nežino, kai kurie žino, kad norint vizualiai pakeisti ant popieriaus ovalo formą, reikia užtamsinti jo pakraščius paprasčiausiu pieštuku, o kiti to nežino.
Tai, kad tarp studentų ir mokinių akcentuojamas informacijos kalimas vien tam, kad paskui būtų galima išlaikyti testą, smarkiai žlugdo sugebėjimą kritiškai mąstyti. Svarbiausiu dalyku tampa faktų įsiminimas ir nuskriaudžiamas gilus suvokimas.
Būti protingu – reiškia sugebėti suvokti tarpusavio ryšius tarp įvykių, mokėti skaityti tarp eilučių, daryti išvadas. Realybėje gi dauguma studentų nesimoko mąstyti kritiškai, analizuoti. Kritiškas mąstymas retai įtraukiamas į bazines mokymo programas. Belieka viltis, kad besimokant geografijos, matematikos, kalbų, biologijos ir t.t., studentai savarankiškai išmoks ir kritiškai mąstyti.
Kritiškas mąstymas neturi būti antraeiliu ar pašalinių rezultatu besimokant kitų disciplinų, jis turi būti svarbiausiu tikslu, kadangi tai – mąstymo būdas, kuris taikomas visose akademinėse disciplinose ir visose gyvenimo sferose.
Tai, kad nebemokoma kritiškai mąstyti ir nepripažįstama šio dalyko svarba – tai tik dalis problemos. Pastangos padaryti vaikus protingesniais neišvengiamai susiduria su biologiniu barjeru: smegenys pačios priešinasi mėginimams mąstyti kritiškai.
Prietarai ir „magiško“ pobūdžio mąstymo būdas labai lengvai įsipaišo į mūsų gyvenimą: mes darome išvadas, nesiremdami kokiais nors faktais, mūsų prietarai ir išankstiniai nusistatymai daro įtaką tam, kaip interpretuojame įvykius ir aplinkinį pasaulį. Daug ką mes stebime per rožinius akinius. Asmeninė patirtis ir aktualūs anekdotai kur kas geriau įstringa į atmintį negu faktai. Baimės ir emocijos neretai nusveria faktus ir logiką (pavyzdžiui, plačiai žinomas faktas, kad aviacija yra saugi, ir vis dėlto ja nepasitiki žmonės, kurie jaučia skrydžio baimę).
Būtų teisinga užduoti klausimą: ar galime laukti iš žmonių, kad jie taps protingesni?
Kritiškas mąstymas – tai sugebėjimas, ir kaip bet kurio kitao įgūdžio, jo reikia mokytis, jį reikia taikyti praktiškai ir nuolat kelti kvalifikaciją. Tikėtis, kad vidutinis statistinis žmogus ims mąstyti logiškai ir kritiškai yra tolygus tam, jei lauktume, jog paprastas žmogus nei iš šio, nei iš to ims groti pianinu ar parašys knygą.
Besimokant ir besipraktikuojant, praktiškai kiekvienas žmogus gali to išmokti, tačiau dauguma ne tik nesimoko, jie netgi neteikia šiems dalykams reikšmės.
Žmonijos žinių apimtis per pastaruosius kelis šimtmečius smarkiai padidėjo. Mes turime gerokai daugiau informacijos nei kada nors anksčiau, pačiomis įvairiausiomis temomis, nuo fizikos ir medicinos, iki sociologijos. Tačiau visi šie duomenys ir visa ši informacija yra absoliučiai nenaudingi, jei žmonės nesuvokia jų svarbos ir negali tų žinių pritaikyti. Be logikos, ir priežastingumo analizės faktai yra absoliučiai beverčiai.
Šiuo metu pasaulis susiduria su daugybe problemų, įskaitant klimato pokyčius, karus, atsinaujinančios energijos šaltinių paieškas ir pan. Kad problemos būtų išspręstos, reikalingi protai, sugebantys analizuoti ir kritiškai samprotauti.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…