Tai – apatijos jausmas, apimantis tada, kai realybė neatitinka lūkesčių.
Kad tikrovė atitiktų norus, žmogus turi aiškiai suvokti, ko jis iš tikrųjų nori, logiška? Štai, pavyzdžiui, norite nusipirkti automobilį ir manote, kad gyvenimas pasikeis, sužibės naujomis spalvomis. Nusipirkote automobilį, mėnesį važinėjate laimingas ir patenkintas, o kas toliau? Džiaugsmas išsisklaido.
O džiaugsmo jausmą jūs prarandate todėl. kad ieškote jo jums visiškai nereikalinguose įvykiuose ir dalykuose, o tai, kas iš tikrųjų gali suteikti džiaugsmo, yra šalia jūsų.
Žinote, turiu bičiulį, kuris turi stambią įmonę. Ir jis – vienas nelaimingiausių iš visų mano pažįstamų žmonių.
Štai jūs manote, kad pinigai jums padės, viską pakeis, tačiau nueikite į brangų restoraną, pažiūrėkite į turtingus žmones: jie viduje visiškai negyvi tarsi robotai. Ir pažvelkite į menininkus, aktorius – jie turi mažai pinigų, tačiau kokia energija iš jų sklinda, kiek juose gyvybės, džiaugsmo, entuziazmo.
Elementaru: pasižiūrėkite į vaikus – jie moka džiaugtis paprastais dalykais. Pagalvokite patys: norint uždirbti milijoną ar nusipirkti rankinę, reikia mėnesio laiko. Džiaugsitės jūs tik pirkimo akimirką, o likusias 29 dienas, gaunasi, nesidžiaugiate?
Užpildykite savo gyvenimą didžiuliu kiekiu mažų džiaugsmų ir laikui bėgant iš roboto vėl pavirsite žmogumi, vėl pradėsite jausti.
Kai jūsų džiaugsmas priklauso nuo pasiekimų, tada pasiekimų kartelė bus nuolat keliama, ir tam tikru momentu džiaugsmas ne tik taps nepasiekiamas, bet ir visą pasiekimų procesą išgyvensite nelaimingi, t. y. nelaimingi jausitės 99 % savo laiko.
Jei sugebėsite pasiekimų džiaugsmą pakeisti į daugelio mažų įvykių džiaugsmą, štai tuomet būsite laimingi ne 1% laiko, o visą laiką.