Maisto skonis ir naudingos savybės priklauso dar ir nuo to, kokioje būsenoje jis buvo pagamintas. Kas jį gamino; ką tas žmogus tuo metu išgyveno; kokia jo sveikata ir kokios mintys? – šie dalykai taip pat yra svarbūs. Ypač jei mus su tuo žmogumi sieja koks nors emocinis ryšys. Tuomet jų paruoštas maistas mus veikia ypatingai stipriai.
Maistas – tai energija
Ne visada turiu laiko gaminti maistą. Dėl to kartais gerai žinomoje kavinėje perku maistą išsinešimui patogiose pakuotėse. Viskas šviežia, puikios kokybės. Paprastas geras maistas. Ir visada skanus.
O vieną dieną nusipirkau pietus ir viską teko išmesti. Ne tik neskanus buvo maistas, jis buvo tiesiog šlykštus. Nors prisikabinti nebuvo prie ko: viskas šviežia. Tie patys makaronai ir tie patys ryžiai. Ir mėsos pakankamai – nepagailėjo. Tačiau neskanu iki tokio lygio, kad neįmanoma valgyti. Tarsi tualetinį popierių žiaumotum. Nors yra ir druskos, ir prieskonių…
Buvo labai keista. O paskui kažkaip užsukau nusipirkti kelias bandeles. Padavėjas prie langelio pasidomėjo: kodėl daugiau nebeperku pietų, kaip ilgą laiką dariau anksčiau? Turėjau jam prisipažinti, kad kažkodėl jie tapo labai neskanūs, visiškai nevalgomi. Ir burnoje dar ilgai išliko nemalonus skonis.
Padavėjas atsiduso ir prisipažino, kad tokiais skundais jį užvertė ir kiti seni klientai – neskanu.
Ne, virėjas kavinėje nepasikeitė. Vis dar tas pats darbuojasi. Tiesa, jis labai liūdi – mirė tėvas, kurį jis labai mylėjo. Jis pergyvena, ašaroja, tačiau ir toliau darbuojasi. Šeima juk turi iš kažko gyventi, teisingai?
Teisingai. Tačiau stipraus sielvarto būsenoje žmogus savo energiją perduoda ir produktams. Pasikeičia jų organoleptinės savybės, keičiasi skonis – eksperimentai parodė, kad toks ryšys išties egzistuoja.
Ne veltui pagal senovinius tikėjimus šviežias pienas surūgsta, kai kur nors netoliese pasirodo būna ragana. O raganomis bei raganiais tais laikais neretai buvo laikomi psichiškai nesveiki arba ypatingai dideliu piktumu ir pavydu pasižymintys žmonės. Arba sirgdavo sunkia depresija – tai buvo laikoma „nužiūrėjimu” ir pan.
Todėl ir maistas buvo laikomas „nužiūrėtu”.
Štai kodėl maistas galėjo tapti neskanus net jeigu jį gamina puikus ir patyręs virėjas. O jeigu mus vaišina blogas žmogus, galima netgi apsinuodyti – į tokį „skanėstą” sureaguos enetrinė nervų sistema.
Imti maistą iš ligonių, nelaimingų ar vargšų taip pat buvo draudžiama – kartu su maistu galima pasiimti ir svetimą negatyvą. Ypač jei tą žmogų pažįstate arba akivaizdžiai stebite ligos ar skurdo požymius. Arba pyktį…
Maistas – tai energija. Dar ir kalorijos, žinoma, tačiau ne vien tik jos. Egzistuoja dar ir subtilesnė „emocinė energija”, kaip dabar ją vadina kai kurie mokslininkai. Todėl būkite atidūs, ką valgote ir kas tai pagamino, ypač jei esate labai jautrus žmogus.