Faktas

Keletas pasibjaurėtinų faktų apie žmogaus odą

Visi žino, kad oda yra didžiausias žmogaus kūno organas. Tačiau kiek daug apie ją žinote? Toliau pateikiame dešimt faktų apie žmogaus odą, kurie yra ganėtinai nemalonūs.

Pėdos – grybelių rojus

Praktiškai kiekvienas kūno centimetras yra padengtas grybelių. Tai ne viena ar dvi grybelių rūšys, jų yra dešimtys. Vieno tyrimo metu grupė mokslininkų iš Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto nusprendė klasifikuoti visus ant mūsų kūno esančius grybelių tipus, ir rezultatai nėra tokie, kokius norėtųsi išgirsti.

Mažiausiai grybelių yra ant galvos ir krūtinės. Ant kiekvienos iš šių dalių yra tik po keliolika rūšių. Kaip ir galima tikėtis, ant rankų ir dilbių grybelių yra šiek tiek daugiau – apie 20-30 rūšių. Tačiau tikrasis grybelių rojus yra pėdos. Tarp kojų pirštų galima rasti apie 40 rūšių, naguose – apie 60 rūšių. O kaip dėl kulnų ir zonos aplink juos? 80 rūšių! Iš viso vien ant pėdų yra du šimtai skirtingų grybelių. Negalima žengti nė žingsnio, ant jų neužmynus.

Odą dengia rūgščių sluoksnis

Odą dengia plonas riebalinės plėvelės, vadinamos rūgštine mantija, sluoksnis. Ją sudaro prakaitas ir riebus odos liaukų sekretas. Rūgštinė mantija palaiko maždaug 4,5-6,0 pH lygį, todėl odos paviršius visada yra rūgštus.

Kodėl? Tai apsunkina sąlyginai patogeninių bakterijų gyvenimą. Odos paviršiuje esančios bakterijos yra prisitaikiusios prie rūgštinių sąlygų, o patekusios į vidų per žaizdas, jos susiduria su šarmine aplinka, prie kurios nėra prisitaikiusios. Kad ir kokia naudinga būtų rūgštinė mantija, ji yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nereikėtų liesti eksponatų muziejuose.

Oda gali pavirsti žvynais

Kaip ir bet kuris organas, oda yra sudaryta iš įvairių tipų ląstelių, kurios darniai veikia kartu, kad palaikytų svarbią homeostazės būseną. Kartais jų veikla sutrinka. Vienas iš pavyzdžių – ichtiozė vulgaris, arba „žuvų žvynų liga”.

Žmonėms, sergantiems ichtioze, yra pažeistas genas (rečiau – kita liga, pvz., vėžys ar ŽIV), dėl kurio oda lėčiau šalina negyvas ląsteles. Tai reiškia, kad baltymas keratinas kaupiasi viršutiniame odos sluoksnyje, užuot palaipsniui nusilupęs. Dėl to susidaro stori, sausi žvyneliai, primenantys plyteles. Išvaizda primena žuvų ar roplių žvynus. Ironiška, bet vienas iš paprastų būdų sušvelninti simptomus – būti šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kaip tai darė mūsų pirmieji žvynuoti protėviai, išlipę į sausumą.

Iš odos darė knygas

Tai tiesa. Iki šiol esama 18 knygų, įrištų žmogaus oda. Ši praktika buvo vadinama antropoderminiu įrišimu. Yra net atskira mokslininkų komanda, kuri atlieka tyrimus šia tema – „Antropoderminės knygos projektas” (angl. Anthropodermic Book Project). Ši komanda patvirtino, kad egzistuoja 18 knygų, kurių įrišimui panaudota žmogaus oda.

Keista, tačiau konkretaus paaiškinimo, kaip atsirado antropoderminis įrišimas, nėra. Knygų su viršeliais iš žmogaus odos šaltiniai labai skiriasi; kažkodėl skirtingiems žmonėms kilo ta pati bjauri idėja. Vienas garsiausių pavyzdžių – nusikaltėlio Džeimso Alleno autobiografija, šis žmogus primygtinai reikalavo, kad po jo mirties iš jo odos būtų padarytas knygos viršelis. Kaip Allenas ir norėjo, ši knyga buvo padovanota vienai iš jo aukų, kuri beviltiškai priešinosi apiplėšimo metu.

Iš odos buvo gaminami drabužiai ir baldai

Mokykloje tikriausiai girdėjote šiurpių istorijų apie tai, ką Holokausto metu nacių gydytojai darė su savo aukų kūnais. Nors dauguma šių istorijų yra teisingos, žmogaus odos naudojimo įvairiems tikslams praktika iš tiesų turi ilgą ir plačią istoriją.

Vienas keisčiausių pavyzdžių – sušaudyto nusikaltėlio Džordžo Didžiosios Nosies oda, kurią nuo jo lavono nunėrė daktaras Džonas Judžinas Osbornas (John Eugene Osborne). Iš jos jis pasiuvo į batus, kuriuos avėjo per inauguracinį pokylį, kai buvo išrinktas trečiuoju Vajomingo gubernatoriumi.

Jūs galite būti alergiškas odai

Dulkės mūsų namuose, dėl kurių tiek daug žmonių kreipiasi į alergologus, kad šie išrašytų antihistamininių vaistų, yra sudarytos iš odos – kaip rodo tyrimai, apie 50 proc.

Ironiška, bet mes visą laiką „pleiskanojame”. Mūsų oda visiškai atnaujina savo ląsteles maždaug kas keturias savaites. Kas minutę ji netenka maždaug 30 000 ląstelių. Apskaičiuota, kad milijardas tonų dulkių, esančių mūsų atmosferoje, yra ne kas kita, kaip oda.

Oda stipriai prakaituoja

Oda nuolat darbuojasi, išskirdama odos riebalus ir daug prakaito. Vidutiniškai kūnas turi kelias dešimtis milijonų prakaito liaukų, o karštą dieną jos gali išskirti daugiau kaip 10 litrų prakaito.

Didžiąją dalį prakaito gamina prakaito liaukos, vadinamos ekrininėmis liaukomis; beveik visą šį prakaitą sudaro vanduo. Likusią dalį išskiria apokrininės liaukos; jų išskiriamas skystis yra neutralaus kvapo, o kai išsilaisvina – netgi malonaus, kadangi jame gali būti feromonų. Tačiau dėl mikrobų veiklos ant odos jis greitai virsta atstumiančio kvapo medžiaga.

Oda – tai ištisos ekosistemos namai

Odos paviršius tiesiog knibždėte knibžda mikrobais. Ant mūsų odos gyvena daugiau nei 1000 rūšių bakterijų. Kiekviename kvadratiniame kūno centimetre knibžda dešimtys milijonų skirtingų bakterijų.

Pridengtų ir drėgnesnių kūno vietų ekosistemoje – jūs žinote, kokių būtent – dominuoja saujelė štamų, kurie tikriausiai labiau prisitaikę būtent prie tokių sąlygų. Viena iš populiariausių štamų yra laktobacilos – „naudingosios bakterijos”, aptinkamos žarnyne. Taip, probiotikai, kuriuos vartojate, yra būtent tai, ką turime ant savo kūno paviršiaus ir jo viduje. Tačiau atviresnėse ir sausesnėse odos vietose bakterijų įvairovė smarkiai padidėja.

Ir dar viena ekosistema

Jei jūsų kūnas padidėja, ant odos esančios mikrobų ekosistemos viršaus susiformuos antroji ekosistema. Nesijaudinkite, ji vis tiek yra labai menkai reikšminga. Plaukuose ir odoje gyvena erkės, kurių žymiausios priklauso Demodex genčiai – išvertus iš graikų kalbos tai reiškia „riebioji kirmėlė”.

Mažytės į vorą panašios erkutės didžiąją laiko dalį praleidžia saugiai pasislėpusios jūsų porose, kur maitinasi jūsų odos riebalais. Dieną jos miega, o naktį išeina pavalgyti ir poruotis. Nors jos nekelia jokios grėsmės savo šeimininkui, vis tiek nemalonu suvokti, kad mažyčiai į vorus panašūs padarai dauginasi ant jūsų veido, kol jūs miegate.

.



Naujienos iš interneto

Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas

Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…

Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys

Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…

Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save

Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *