Apie asmenines psichologines ribas pastaruoju metu kalbama daug ir dažnai. Ypač apie jų nusibrėžimą, pažeidinėjimą ir gynimą pačiais įvairiausiais būdais.
Vargu ar galima pervertinti psichologinių ribų svarbą, kadangi nuo jų priklauso tokių svarbių žmogaus gyvenimo sričių, kaip pažinimas, valia ir emocinė būsena, užpildymas. Tai, ką žmogus įdės į šias sferas, kuo jas užpildys – tai atskirs jį nuo kitų žmonių, išskirs iš pilkosios masės ir galiausiai suformuos jo savęs suvokimo struktūrą, apibrėžiančią žmogų kaip asmenybę.
Asmeninės ribos formuojasi priklausomai nuo žmogaus galimybių ir jo santykių su kitais žmonėmis. Jei jūs turite savo asmenines ribas, jas turi ir kitas žmogus. Žmonės susiliečia vienas su kitu būtent per savo psichologines ribas.
Ir tokiais atvejais ribos gali tapti lemiančiomis tuos santykius arba saugančiomis nuo jų.
Pavyzdžiui, su kaimynu jūs norite pasikalbėti apie namų ūkį ar vaikų auklėjimą, o su kolega galite bendrauti tik darbo klausimais, neįsileisdami jo į savo asmeninius reikalus. Viskas bus labai individualu ir priklausys nuo to, kiek pasitikite kitais.
Jei jums tampa nemalonu su kuo nors bendrauti ir jus apkrauna pasakojimais apie tai, kas jums visiškai neįdomu, greičiausiai jūsų pašnekovas palietė kai kurias jūsų uždraustas asmeninio gyvenimo sritis, įsiveržė į jūsų asmeninę erdvę ir peržengė leistinas ribas, kurios susijusios su jumis asmeniškai ir niekuo kitu.
Kai peržengiamos asmeninės ribos, galima kelti klausimą apie tai, kad nesate pasirengęs dalį savo asmeninių išteklių skirti kitam, nenorite dalytis savo asmenine gyvenimo sferų erdve – ji yra tik jūsų asmeninė ir nepriklauso kitiems.
Ir jūs patys savo viduje suformavote ir apibrėžėte, kas pokalbyje su jumis yra priimtina, o kas ne.
Asmenybės identifikacija įvyksta tada, kai ribos susiliečia viena su kita. Jūs pasakojate kitiems, kas esate, koks esate, apie savo pomėgius ir apibrėžiate save visuomenėje. Paprastai apibrėžiančios ribos saugomos labai griežtai, o jų pažeidimas yra itin skausmingas.