Nuoskauda, pyktis, neapykanta – destruktyvūs jausmai, neduodantys žmogui jokios naudos. Nepriklausomai nuo konflikto priežasčių ir kaltininkų, brandi asmenybė siekia kuo greičiau atleisti. Paleidus situaciją, atleidus kaltiems, mes padedame visų pirma patys sau. Tačiau dauguma žmonių negali atleisti, nežiūrint į tai, kad jiems patiems labai norisi atsikratyti šios naštos.
Norėtume pateikti kelias rekomendacijas, kurios galbūt padės išmokti greitai atleisti skriaudas ir išlaisvinti širdį nuo slegiančios naštos.
Suprasti motyvus
Labai geras būdas, suveikiantis daugeliu atvejų. Kad atleistume skriaudėjui, reikia įsižiūrėti į jį atidžiau ir pasistengti suprasti jo poelgio motyvus. Dažniausiai skaudina tie žmonės, kurie patys kenčia dvasinį skausmą, netgi to nesuvokdami. Žodžius ir poelgius diktuoja jų širdys. Jeigu žmogus laimingas, jis nesąmoningai skleidžia laimę ir aplinkiniams, o kenčiantis žmogus greta esantiems neturi ko duoti, išskyrus skausmą.
Tarkime, turite mokyklos draugę, kuri pastoviai žeidžia jus netaktiškomis pastabomis apie jūsų išvaizdą. Jai atrodo visiškai priimtina kalbėti apie jūsų trūkumus, ir jus tai skaudina. Užuot įsižeidusi, pasistenkite suprasti tokio elgesio priežastį. Galbūt prisiminsite, kaip vaikystėje draugė kentėjo nuo susijusių su išvaizda kompleksų. Galbūt klasės draugai šaipėsi iš kažkokių jos trūkumų. Vaikiškos nuoskaudos pasimiršta, tačiau skausmas išlieka visam gyvenimui, jeigu su juo nieko nedaroma. Supratusi tikruosius motyvus, tikriausiai pajausite draugei užuojautą, o ne pyktį.
Atvirai pasikalbėti
Šis metodas suveikia ne visais atvejais, tačiau galima pamėginti atleisti, pasikalbėjus iš širdies. Labai dažnai įžeidimas žmogui išsprūsta nesąmoningai ir pokalbio metu galima ne tik atleisti, bet ir pamėginti paversti santykius su juo labiau komfortiškais. Šitas metodas geriausiai suveikia bendraujant su artimaisiais. Pavyzdžiui, jus įskaudino žmona ar vyras. Kartais pakanka tiesiog prieiti ir pasakyti, kad toks elgesys jus žeidžia ir paprašyti daugiau taip nesielgti. Padarius tai ramiai, ramioje aplinkoje, rezultatas greičiausiai bus pozityvus.
Gėris ir blogis
Gyvename pasaulyje, kuriame dauguma žmonių vadovaujasi principu „akis už akį”. Žmogus automatiškai reaguoja į nuoskaudą kerštu. Na taip, šis tas pasikeitė, mūsų dienomis psichiškai sveikas žmogus negriebs į rankas ginklo, kad nudobtų skriaudėją, dabar į įžeidimą atsakoma psichologiniu smurtu, įžeidimais.
Yra ir kitas būdas. Galima skriaudėjams atsakyti geru. Ir tai ne silpnumo, o vidinės jėgos požymis. Padarę kažką gero skriaudėjui, mes išvalome širdį nuo skriaudos ir galime visiškai pakeisti požiūrį į tą žmogų. Tokia reakcija sulaužo stereotipus ir žmonės daugeliu atvejų patys atsiprašo.
Mokantis atleisti, reikalingos treniruotės
Kad išmoktume atleisti, turime be paliovos su savimi darbuotis ir praktikuotis. Štai dar keli patarimai, kurie turėtų padėti įgyti įgūdį lengvai atleisti.
Kiekvienas iš mūsų turi pasirinkimą – kaip reaguoti. Jeigu išmoksite kontroliuoti emocijas, jūsų reakcija į kiekvieną aplinkinių žodį ar poelgį jau nebebus automatiška. Pasirinkite vietoje pykčio užuojautą ir skriauda daugiau niekada neprasiskverbs į širdį ilgesniam laikui.
Kiekvieną sudėtingą situaciją laikykite ne proga pasikankinti, o eiliniu saviugdos laipteliu.
Neįsileiskite į širdį negatyvo ir skausmo, kuriuos stengiasi jums perduoti dvasiškai sužeisti žmonės. Nepriimkite asmeniškai jų kandžių replikų – tai pati geriausia gynyba.
Pasistenkite atsikratyti lūkesčių, susijusių su įvairiais žmonėmis, priimkite žmones tokiais, kokie yra. Tai apsaugos nuo nusivylimo ir padės lengviau reaguoti į blogiausius jų charakterio bruožus.
Neleiskite nuoskaudai išsikeroti širdyje. Nesinešiokite viduje – atsisveikinkite su ja taip pat lengvai, kaip su šiukšlėmis, kurias kiekvieną dieną metate į konteinerį. Nuoskauda neapsigyvens jūsų širdyje, jei patys neatversite jai durų. Turėkite galvoje: raktas nuo šių durų – jūsų rankose ir niekas kitas negali priversti jūsų tas duris atidaryti.